Veja

augalai ir jų draugai grybai

Moderatorius: Prižiūrėtojai

Veja

Standartinė Basta Ket 2006 06 15, 17:37

Taigi pamąstymui:

Kodėl miške žolytė trumpa ir auga samanos?
Kodėl laukuose žolė ilga?
Kodėl ten, kur prisiliečia žmogus, tuoj pridygsta garšvų ir kiaulpienių?
Kodėl jų daug po vaismedžiais, šešėly?
Kodėl po pušim šešėly jų nėra?
Ir t.t.


O apskrtitai, kaip suplanuoti sau veją, kad nereikėtų pjauti?
Jūsų pamąstymai ir pastebėjimai.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1181
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Earth

Standartinė Laimis Pen 2006 06 16, 9:45

Mūsų planetą Žemę galima sulyginti su žmogaus galva. Kaip galva mėgsta apsidengti plaukais, taip ir žemė mėgsta apsidengti augalais. Tai savotiška apsauga. Augalai sudaro šešėlį, todėl kaitri saulė neišgarina vandens, o vanduo yra gyvybė. Tada veisiasi gyvūnėliai, kurie smulkina peraugusius augalus ir susidaro dirvožemis - planetos gyvasis sluoksnis.

Kartais būna, kad vyrai praplinka. Jei praplikę nuo antakių į viršų (virš kaktos), tai sietina su prostata. Nesveika prostata ir plinki. Taip pat plinkama ir nuo kitų negalavimų. Esmė tame, kad plika būna ten kur nesveika.

Taip ir mūsų planetoje. Ten kur sveika, ten viskas padengta augalais. O kur nesveika, ten dykumos, uolienos, vulkanų išvaržos. Ten niekas neauga. Ten mažai gyvybės.

Žmogui skauda rauti plaukus. Žemei skauda, kai raunami augalėliai. Bet žmogui neskauda kai plaukus kerpi. Todėl žemei neskauda, kai augalus nukerpi. Todėl reikėtų piktžoles ne rauti, o tiesiog nupjauti, nukirpti. Tada liks jos šaknys, liks grybai ant tų šaknų, liks gyvybė.

Sakoma, kad berniukai kai pradeda skustis barzdą, tai jų barzda sutankėja. Plaukeliai pasidaro arčiau vienas kito ir barzda tvirtesnė ir ją vis dažniau reikia skusti. Todėl kai kurie berniukai stengiasi kuo ilgiau neskusti jaunosios barzdos, kad ji nesutankėtų, o kiti berniukai kuo greičiau nori patekti į suaugusių pasaulį, todėl stengiasi skustis kuo greičiau ir kuo greičiau turėti tankią barzdą. :)

Taip ir augalų pasaulyje. Jei augalą nupjovei, tai jis prie šaknų išleis dvi, tris, penkias, dešimt, dvidešimt atžalų (pvz, nupjauta kriaušė, ar slyvaitė).

Visa esmė tame, kad ŽEMĖ MĖGSTA BŪTI APAUGUS. Jos visas paviršius turi būti padengtas nuo kaitrios saulės.

Padengti galima dviem būdais: mulčiavimu ir augalais. Trečias būdas yra vanduo. Čia galima sulyginti su žmogaus akimis. Jos vandeningos ir ant jų plaukai neauga, taigi ant planetos vandenų augalai irgi neauga.

Šiais dviem būdais galima paaiškinti visus klausimus.

Miške žolytė trumpa ir auga samanos todėl, kad žemei ten uždangos pakanka. Auga medžiai, kurie sudaro labai gerą pavėsį. Todėl ant žemės krenta mažai spindulių ir mažai žolytės ten reikia, kad apsisaugoti planetai nuo spindulių praėjusių pro medžių lapus, spyglius, kamienus ir šakas. Todėl miške žolytė trumpa, skurdi, nevešli.

Laukuose žolė ilga todėl, kad ten daugiau niekas negali uždengti planetos nuo kaitrios saulės. Todėl iškeliamos aukštos smilgos. Sukuriamas tokio pat lygio pavėsis. Ir vėl ramu. Vėl vanduo neišgarinamas ir vėl gyvybė klęsti dirvoje.

Garšvos, kiaulpienės, dilgėlės, usnys, balandos - visa tai yra patys reikalingiausi augalai mūsų planetai. Kai tik atsiranda žaizdelė planetos veide, pvz. šernas išknisa, karstinė įgriuva arba žmogus prakapsto dirvos paviršių, tai iš karto išauga šitos geržolės. Jos yra pirmoji pagalba žemei. Jos greitai auga, nebijo sudėtingų sąlygų, yra atsparios. Todėl tik prakapsčius žemę iš karto pasirodo šios piktžolės. Vėliau su metais tankėja žolytė ir šių piktžolių nebelieka, nes nebelieka žemės žaizdelės. Taip žaizda užgyja. Galima įžvelgti analogijų su žmogaus oda. Iš pradžių gi susidaro šašas, kuris apsaugo žmogų, nuo aplinkos. Vėliau vėl atauga normali odelė - kaip ant planėtos veja, žolė.

Po vaismedžiais ir šešėly tamsiau, drėgniau, todėl ten auga lapinės vandeningos geržolės. Taip ir žemė vėdinasi po lapais ir apsaugoma nuo saulės. O jei žemė išardyta, prakapstyta sausoje vietoje, tai iškyla ten smulkesnės žolytės, nedaug vandens reikalaujančios geržolės.

Po obelim išdygsta garšvos ar kitos piktžolės todėl, kad ten krenta lapai, obuoliai paliekami ir tamsu. Viskas pūna, žemė uždengta ir nebereikia daugiau apsaugos. Kadangi puvenų daug, tai iškeliamos garšvos, vėlgi, kad žemė būtų uždengta.

Jei nori gražios pievutės po obelimi, tai padaryk, kad sodas būtų šviesus, skaidrus su mažai medžių. Ten pateks daug spindulių ir žemė iškels daug žolytės norėdama apsisaugoti. Aišku tada teks sugrėbti ir lapus. Antraip jie kris ant žolytės, uždens žemę ir žolytė išnyks, nes ji bus nereikalinga, nes žemė juk užklota lapais.

Po kiekvienu medžiu žolytė nyksta. Nes taip jau sutvarkyta gamtos. Ten prikrenta lapų yra pavėsis ir nebereikia žolės.

Tai čia viskas buvo papasakota apie pirmąjį variantą planetos veidui uždengti. Augalų uždanga. Toliau eikim prie mulčiaus.

Mulčius yra kokios nors organinės kilmės dalelės, kuriomis uždengiamas žemės paviršius. Tai gali būti lapai, spygliai, pjuvenos, medžių žievė ir kitos "atliekos". Jei žemę uždengiame mulčiu, tai tada ji uždengta ir ten nebereikia žemei saugotis nuo spindulių, todėl ten žolės neauga, augalai neauga.

Todėl dabar ūkynykai pradeda viską mulčiuoti. Numulčiavai vieną kartą ir jau piktžolės nebeauga. Nes žemė nenuskriausta, ji apdengta.

Todėl ir žoliniai augalai neauga po pušimis. Nueikite po pušim ir perbraukit per žemę ranka. Ten susidaręs 5 cm mulčios sluoksnis. Žemė visiškai padengta ir ten nebereikia jokios augalų apsaugos.

Su lapiniais medžiais kitaip. Jų lapai pūna greičiau už spyglius, žemė greičiau darosi puri, nuo temperatūros skirtumo tada greičiau kondensuojasi drėgmė dirvožemyje, todėl drėgmės daugiau ir auga vandeningos lapinės geržolės po lapuočiais. Be to, nepamirškime, kad pušis ar eglė visada su "lapais". Jos visada apsaugo žemę nuo saulės. O lapuočiai lapus numeta. Pavasarį saulė pradeda kaitinti, kai dar nėra lapų, nėra šešėlio, taigi žemė išsikelia geržoles, kurios sudaro pavėsį. Po lapuočiais auga vandeningos geržolės, nes tokia aplinka.

Iš viso to kas pasakyta galima samprotauti ir apie gražią žolytę.

Aišku norima žemos žolytės. Na, tai eini po pasaulį ir žiūrai kur auga žema žolytė. Žiūrai kodėl ten tokia žolytė auga. Jei atitinka dirvožemis, sąlygos, tai parsineši sėklų tos žolytės ir pasisodini pas save.

Jei nesi išrankus labai, tai tiesiog pjauk žolytę. Ji tada bus ne ilga, taigi žemė norės užsidengti. Jeigu jai neduos užsidengti ilgomis žolėmis, tai ji užsidengs trumpomis. Tos pačios žolės sutankės iki tiek, kad užtektų apsaugai nuo saulės spindulių. Žolytė galiausiai bus tokia tanki, kad joje niekas kitas nebegalės pasisėti. Ji tokia liks pastoviai, nepriims kitų augalų. Ir tik padarius žaizdelę žemėje, tik praplėšus velėną, ten iškils dilgėlė ar kita geržolė.

Žodžiu, žiūrėkit, kad žemė būtų padengta, samprotaukit kaip pasidaryti pas save tokią žolytę, kuri ir jums patiktų ir žemę taip apdengtų, kad nebereikėtų žemei papildomų geržolių kelti ir saugotis nuo kaitrių saulės spindulių.

--------------------------------------
Mano internetiniai namai:
http://zmuida.googlepages.com/
Paskutinį kartą redagavo Laimis Pen 2006 06 16, 16:33. Iš viso redaguota 1 kartą.
Laimis
Taryba
 
Pranešimai: 318
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:23

Standartinė Basta Pen 2006 06 16, 18:35

:)
jo, geras čia...

Nežinau... Man atrodo, kad "plaukui" irgi skauda... Nes žolytė turi savo kūno dalis, kuriom irgi gali skaudėti... Tik gal ne taip smarkiai...


Ir kur ten buvo kalbėta, kaip žemę alina žolės pjovimas... Nes jai ataugti reikia daug daugiau sąnaudų... Galų gale pasidaro taip: žemė toj vietoj nebederlinga, kaip kad atsitiko Sacharos dykumoj, kur žmonės, užuot sodinę sau maistą, davė ėsti žolę gyvuliams, kurie nualino dirvą...
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1181
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Earth

Standartinė kutikutas Šeš 2006 06 17, 2:35

Kaip tik pastebejau pieveleje prie namu: ten kur mes vaikstome, zole maza. Ten kur nevaikstome - zole didele. Todel jei norite kad butu maza zole pieveleje, pastoviai po ja vaiksciokite ar vartykites kuliavirscio. (Vaikai tai megsta, suaugusiems irgi nekenkia :D )
kutikutas
Taryba
 
Pranešimai: 13
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:57
Miestas: LT United

Standartinė Basta Sek 2006 06 18, 12:02

Aha, iš tikro... tik gaila, kad po kiek laiko žolė, kur dažnai vaikštai tampa reta, o paskui išplinka...taip mano kieme atsitiko... :(

Ir dar, pvz., vienas dalykas - ten, kur žmonės dažnai pjauna žolę ar grėblioja, atsiranda kiaulpienių, vadinasi, ten žemė pažeidžiama...

Dar pastebėjau, kad po mūsų beržu žolė trumpa, nors ten ir nevaikšto niekas, o saulės spindulių patenka daug.

Šiaip galvojau, kodėl pirmiausia visur kalasi visokios "geržolės", kaip Laimis jas pavadino... taigi todėl, kad kiaulpienės, balandos, garšvos, žliūgės, dilgėlės, varpučiai žmogui yra pirmasis pavasario vitaminingas maistas :!:
:)
todėl jos visur taip ištveria - viskas sumąstyta puikiai - į sveikatą ir trumpa žolė :D
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1181
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Earth

Standartinė Bubastė Tre 2006 06 21, 9:49

Sveiki :!:

žinau, kad kai kurie augalai slopina kitų augimą - todėl po beržu ir neauga žolytė. gali būti, kad ją slopina jo šaknų išskiriamos medžiagos arba ir paties beržo išskiriamos lakios medžiagos "fitoncidai", kurie yra labai stiprūs - slopina net pušų augimą (jei auga šalia). kiti augalai slopinantys žolytę yra įvairūs riešutmedžiai, jazminai, putinai :) aišku, jų yra ir daugiau. kiekviena žolelė pasirenka sau tinkamą dirvą, kad sudarytų dangą, kuri nei trypiama, nei saulės svilinama nenupliktų. o graži žolytė sausoje smėlingoje ar žvyringoje dirvoje augs tik nuolat laistoma ir tręšiama.
Bubastė
 
Pranešimai: 46
Užsiregistravo: Tre 2006 06 21, 9:37
Miestas: Vilnius

Standartinė Basta Tre 2006 06 21, 20:37

Ačiū :)

Beje, jei yra slopinančių augalų, vadinasi, yra ir skatinančių? :) ;) Kažin, kokie jie?
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1181
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Earth

Standartinė Toltik Ket 2006 11 16, 15:23

Dėl Sacharos dykumos "sukūrimo" tai dar didelis klausimas. Kad ten galivjus ganė tai kogero taip ir buvo. Bet ar dėl to kad jie žolytę nurupšnojo, žemė pradėjo dykumėti tai kaži. Savanose gi pastoviai didžiulės bandos antilopių, zebrų, buivolų ir kitų žolėdžių ganosi, bet nieks ten nenusialina. Gali būti, kad žmogus tiesiog perlenkė lazdą, buvo per didelis gyvulių skaičius Sacharos teritorijoje laikomas, ir jie ne tik kad biomasę nurinkdavo ir negražindavo atgal, bet labiau kenkė savo kanopomis trypdami ir darydami iš derlingos stepės (ar kas ten bebūtų buvę) asfaltą, tuomet prasidėjo erozija ir dykumėjimas. Matyt buvo palankios sąlygos, nes pusiaujas ir krituliai tik musonai kartą per metus (nors šiuo klausimu nesu kompetetingas).

Pievutę galima pjauti ir nealinti jei tai ką nupjaunate žemei ir augalams gražinsite, t.y. neišnešinėsite augalų mulčiai ar į komposto duobes, o paliksite ant žemės paviršiaus, žolė per savaitėlę praaaugs nupjautąją žolę ir ji pradės pūti ir bus sliekų bei mikro organizmų paversta į trašą tai pačiai pievelei, bet ji žinoma tada dar gražiau bujos ir net per karščius didžiausius ir sausras neišdegs.

Ir išvis kam reikalinga ta trumpažolė veja? taigi taip faina pagulėti ilgoje žolėje :)).

Mano tai pasiūlymas, kad natūralioj pievoj neliktų sausų stagarų, kurie pora metų negali supūti (keičiai, usnės, barkūnai, kaikurios liucernos), jas nupjauti rudenį vėlyvą, kai visos sėklos jau išbarstytos ir dvimetės bei daugiametės žolės paruošė savo šaknis žiemojimui.
Toltik
 
Pranešimai: 41
Užsiregistravo: Ant 2006 10 31, 15:39
Miestas: Ridvoniškis

Standartinė Basta Ket 2006 11 16, 18:43

Na dėl Sacharos tai jo, papildei, kiek žinau... ir dar kad buvo iškirsti gal kažkur miškai, kurie sulaikydavo ant tos vietovės kritulius.
:)
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1181
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Earth

Standartinė Laimis Sek 2006 11 19, 0:09

Toltik rašė:Mano tai pasiūlymas, kad natūralioj pievoj neliktų sausų stagarų, kurie pora metų negali supūti (keičiai, usnės, barkūnai, kaikurios liucernos), jas nupjauti rudenį vėlyvą, kai visos sėklos jau išbarstytos ir dvimetės bei daugiametės žolės paruošė savo šaknis žiemojimui.


Šiaip tai dar noriu pridurti, kad gamtoj taip surėdyta, kad kai kurie gyviai žiemoja tuose stagaruose. Taigi, bent dalį tokių stagarų reikėtų palikti, kad išliktų tų gyvių įvairovė. :)
Statyba iš šiaudų briketų (kytkų):
http://blogas.lt/siaudunamai
Laimis
Taryba
 
Pranešimai: 318
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:23

Re: Veja

Standartinė AHarmonika Ant 2012 04 24, 19:11

Aš dar prisidėsiu prie palyginimo su plaukais :) Plaukai perneša iš vidaus informaciją apie žmogų, taip pat pro poras šalinami toksinai, ir dar tikriausiai pirmieji "sureaguoja" į išorinę informaciją, pateikia ją žmogui. Taip ir ant žemės augantys augalai, žolės ir medžiai, jie tikriausiai irgi iš Žemės išneša informacija, taip pat ir priima.
AHarmonika
 
Pranešimai: 11
Užsiregistravo: Pir 2011 04 25, 17:23


Grįžti į Augmenija

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 9 svečių

cron