Vaiduze rašė:gal ką efektyvaus nuo amarų galit parekomenduoti? ekologiško. kietį bandžiau, asiūklius tik po poros sav - susifermentuos.
ir aš vis sukau galvą, ką čia tokio efektyvaus sugalvojus... ir galiausiai supratau, kad efektyviausia yra nedaryti nieko. paklausite, kodėl?
amarai rodo, kad sode nėra arba nepakankama pusiausvyra, kad medžiai neturi imuniteto arba jis nepakankamas. kasdien apeinu savo nedidelį sodelį prie namų - ir beveik ant visų vaiskrūmių ir vienitelės obelaitės randu amarų - tokių žalių, sultingų
pernai purškiau tabaku ir žaliuoju muilu - nepasakyčiau, kad buvo labai efektyvu, šiemet pabandžiau "Naujosios Ringuvos" Žaliuoju kalio muilu (atsargiai - gan stiprus, aš nusprendžiau jo daugiau nebenaudoti). iškart po nupurškimo amarai žūsta, bet vėliau atsigauna ir kaip niekur nieko. kažkur skaičiau, kad amarams daugintis palankios sąlygos būna, kai yra daug drėgmės ir azoto. neseniai perskaičiau knygą "Zhivoi sad" ir man atsivėrė akys - ten rašoma, kad vaismedžių ir vaiskrūmių negalima dirbtinai laistyti (net ir per sausrą). taip pat nereikėtų jų tręšti (net ir mėšlu, kuriame daug azoto). išimtis - kompostas. dirbtinai nelaistomi, netręšiami ir negenimi vaismedžiai (uogakrūmius toje knygoje visgi patariama praretinti) būna atsparūs ligoms, kenkėjams, šalčiui ir jų vaisiai turi žymiai daugiau gyvybinės energijos, yra aromatingesni ir naudingesni mums. Vienintelė pagalba vaismedžiams ir uogakrūmiams - mulčiavimas.
Palaistyti vaismedžius galima nebent tada, jei ilgą laiką laikosi sausra ir po jos tvenkiasi lietus, tačiau nulyja vos keli lašai, tuomet augalai būna pasiruošę lietui ir jiems galima padėti laistant - toks laistymas jiems bus tarsi natūralus ir nesukels šoko.
Purškimas įvairiais biopreparatais ir augalų ištraukomis aišku kažkiek veiksmingas - augalai patręšiami per lapus, amarai kažkuriam laikui "nuaktyvinami", bet paskui vėl sėkmingai atsigauna. Esu girdėjusi, kad biodinaminiuose ūkiuose prieš kolorado vabalus naudojami preparatai pagaminti iš... paties vabalo pelenų. Tokie preparatai veikia homeopatijos principu - gydoma mažomis dozėmis tuo, kas didelėmis dozėmis sukelia ligą. O kodėl nepabandžius to paties ir prieš amarus? pvz. nuskinam keletą amaruotų lapelių, juos sudeginam ir tuos pelenus (jų pakanka vos 2 g) supilam į paruoštą purkšti fermentuotą tirpalą. tik visą purkštuvą su pelenais reikia kokį 50 kartų gerai supurtyti, kad pelenai pasiskirstytų tolygiai ir bandom purkšt.
aš pati darau dar paprasčiau - prieinu prie krūmo, apžiūriu šakeles, jei matau susuktų lapelių su amarais, tai tuos lapelius nugnybiu, amarus sutrinu tarp pirštų (man nebjauru) ir tuos, kurie ant pačios šakos viršūnės irgi sutrinu, tada tą lapelį numetu čia pat po krūmu - o vyrauja nuomonė, kad reikia tuojau pat sudeginti. žodžiu, naikinu mechaniškai
reziumuojant galima išskirti šias priemones, kad kuo mažiau būtų amarų:
Palaikyti sode natūralią pusiausvyrą - t.y. nedaryti nieko, kas ją sutrikdytų:
1. Dirbtinai nelaistyti
2. Netręšti (nebent kompostu anksti pavasarį)
3. Mulčiuoti (šienu, šiaudais, skiedromis) žemę po medžiais ar uogakrūmiais arba palikti nenupjautą žolę, pasodinti po augalais nasturtų, tagečių
4. Negenėti vaismedžių
5. Stiprinti augalų imunitetą palaistant juos skysčiu, kuriame mirko valgomų grybų kepurėlės, kad dirvoje būtų augalui naudingos grybienos (pagal Kuznecovą)
6. Mažiau plušėti sode, kuo daugiau paliekant savieigai
7. Palikti kuo daigiau natūralių "oazių" (čia kalbu apie mažus sodų sklypus, o ne sodybas, kur žolės iki kelių)
8. Jei amarų nėra daug - nestresuoti dėl jų, vienas kitas amaras nepakenks
9. Kadangi amarus užneša skruzdės, pasukti galvą, kaip jas išprašyti į kitą vietą. sako, kad jos nemėgsta kavos tirščių, užkastų po medžiais žuvų liekanų - bet čia vis tiek laikinos priemonės, reikėtų kažko iš pagrindų