Kamanės, širšės, vapsvos...

nuo mažiausių iki didžiausių gyvūnų

Moderatorius: Prižiūrėtojai

Kamanės, širšės, vapsvos...

Standartinė Basta Ant 2006 06 27, 22:39

Kamanės
Žinau tiek, kad jos skraido lietingu oru, kitaip nei bitės, todėl gali apdulkinti augalus ir "blogu" oru.
Taip pat mėgsta baltuosius dobilus...ar jos ten gyvena, ar ką...nepamenu.
Esu mačiusi, kaip kamanės skraido į savo išsikastus urvelius.

Ką dar kamanės naudingo daro, kur gyvena ir ar jos neša...medų? Gal bent žiedadulkes...
Paskutinį kartą redagavo Basta Ket 2006 07 20, 1:09. Iš viso redaguota 1 kartą.
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė saulius Tre 2006 06 28, 22:00

Lietuvoje gyvena apie dvidešimt rūšių kamanių, dauguma jų retos. Visus kamanės yra bendruomeninės bitės, išskyrus kamanes- gegutes, kurios deda kiaušinėlius į kitų rūšių kamanių lizdus. Bendrija susideda iš motinėlės, patinų ir darbininkių. Lizdus dažniausiai įsiruošia apleistuose graužikų, kurmių urvuose, po kelmais, šaknimis, kartais medžių drevėse ar inkiluose.
Minta kamanės nektaru ir žiedadulkėmis, taigi "neša medų" ir kaupia jo atsargas. Teko skaityti, kad jų medus laikomas vertingesniu už bičių, nors daugeliu parametrų jam nusileidžia. Deja, norint paragauti medaus, reikėtų išplėšti kamanių lizdą. Kadangi žiemoja tik patelės, kamanių šeima nesukaupia medaus atsargų žiemai, jos joms nereikalingos. Pasaulyje kamanės auginamos kaip šiltnaminių kultūrų apdulkintojos, bet yra bandymų auginti jas ir dėl medaus, kurio galima surinkti keliasdešimt gramų per sezoną.
Šiuo metu kamanės išgyvena sunkius laikus. Intensyvi žemdirbystė, pesticidų naudojimas, graužikų naikinimas- visa tai tiesiogiai sąlygoja kamanių nykimą.
saulius
 
Pranešimai: 37
Užsiregistravo: Tre 2006 06 21, 22:05

Standartinė Laimis Šeš 2006 07 22, 17:59

Sveiki,

Mūsų žemelėje ir šalia jos gyvena keletas bitinių vabzdžių rūšių.

1. Mažos, 1 cm dydžio, ryškiai dryžuotos (geltonos ir juodos spalvos). Mosuodamos sparneliais gali kaboti vienoje vietoje. Manau jos gyvena (gyveno?) šalia žeminės įsiraususios smėlyje. Viena bitutė išsirausia vieną urvelį ir ten maitina vieną lėliukę. Šalia, gal už 15-20 cm smėlyje yra daugiau tokių skylučių. Ir kiekvienoj skylutėj po vieną bitutę. Medaus man rodos jos neneša visai. Maitina tiesiogiai. O gal ir neša… Tai - bitutės vienuolės. Jos gyvena ne šeimomis, o po vieną. Tačiau visada galima matyti, kad smėlyje daug tokių vienučių. Taigi, kažkokią socialinę struktūrą jos visgi sudaro.

2. Didesnės, 1,5-2 cm dydžio. Tai greičiausiai vapsvos. Jos gyveno po žeme, kurmio ar pelėno pernai išraustame ir paliktame urvelyje. Tačiau joms nepasisekė. Atėjo tas pats žvėrelis, kuris pelėnų jauniklius suėdė ir iškapstė iš po žemių lizdą. Turbūt iščiulpė medų ir tiek. O po savaitės ar dviejų netoli to išardyto urvelio (už metro) tos pačios vapsvos ant pernykštės kraujažolės stiebelio susisuko kabantį lizdą. Tų vapsvukių ant jo gal 15 buvo. Kitos laukuose išskridusios. O to lizdelio (aš jį vadinu šaške) - gal pora šimtų akučių į kurias jos gali dėti kiaušinėlius ir maisto atsargas. Akučių dydis maždaug 1,5-2 mm dydžio. Man rodos šitos vapsvutės sugeba namelį pasistatyti ir po žeme ir priklijuoti ant kokios nors smilgos.

Paveikslėlis
Lizdelis pritvirtintas ant augalų stiebelių

3. Prie upės yra kitokia vapsvų rūšis. Jos šiek tiek didesnės. Jos pasistatę namelį ant žemės, tarp žolių. Namelis pastatytas iš tokių pat plėvelių kaip ir visos širšės – vapsvos stato. Namelis kūgio formos gal 15 cm aukščio, man labai primena kaip afrikiečiai stato. O apačioje kaip pas indėnus – įėjimas.

4. Dar viena bičių vienuolių rūšis gyvena ant akmenų. Jų kūnas irgi apie 1 cm ilgio. Ant akmens jos prisitvirtina namuką. Namuką stato iš medžiagos tvirtos, tokios primenančios akmenį, tvirtos. Nameliai triviečiai, dviviečiai, vienviečiai. Tačiau bitutė gyvena tik viename kambarėlyje. Gal kitas kambarėlis būna skirtas maistui arba tai senas namukas kur ji seniau gyveno, o dabar lėliukę augina naujajame. Labai įdomus padarėlis. Tokio niekur nebuvau matęs.

5. Taip pat skraido įvairių rūšių kamanės. Aš dar kolkas prastai gaudausi, tačiau jau matau, kad jos skirtingų rūšių. Apie kamanes greitai bus atskiras straipsniukas, tai neišsiplėsiu...

6. Širšės. Kiek supratau iš Sauliaus pasakojimų, tai vienintelės tikrosios širšės Lietuvoje. Visos kitos bitės, kurias žmonės vadina širšėmis iš tikrųjų yra vapsvos. Jos gyvena šeimomis, tačiau minta ne tik nektaru ir saldėsiais, tačiau daugiausia vabzdžiais. Mažosios širšės gal 3 cm ilgio, o motinėlė gal 6 cm ilgio. Motinėlė dar vadinama bičių vilku. Jos ypatingai mėgsta gaudyti ir misti naminėmis ir kitomis bitėmis. Lizdas yra toks kaip paveikslėlyje. Akutės šešiakampės ir didelės, gal 5 mm. Su širšėmis teko kiek daugiau susitikti, todėl apie jas parašysiu atskirą laišką.

Paveikslėlis

Šis laiškas paimtas iš meileserdve@yahoogroups.com konferencijos.
Perskaityti visus laiškus arba prisijungti prie konferencijos galite čia:
http://groups.yahoo.com/group/Meileserdve
Statyba iš šiaudų briketų (kytkų):
http://blogas.lt/siaudunamai
Laimis
Taryba
 
Pranešimai: 318
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:23

Standartinė Laimis Tre 2006 07 26, 21:24

Kaip jau žadėjau dabar plačiau parašysiu apie širšes. Širšių gamtoje esu matęs, tačiau kai gyvūnėlis apsigyvena tavojoje žemėje, tai imi į jį kitaip žiūrėti.

Paveikslėlis

Kaip ir visi kiti mano aprašinėjami gyvūnai, širšės pasirinko tą pačią vietą gyvenimui – mano dar nebaigtą statyti pašiūrę. Ele ta gamta manding išprotėjus – tik pradėk ką statyti, tai iš karto ten sulenda pelės, vorai, varlės, kregždės ir visi kiti kas netingi. Širšės ne išimtis. Atrodo va darai visai antigamtinę veiklą – iškasi, nuimi velėną, statai iš lentų ir celofano, bet gyvūnėliams dirbtinė aplinka da geirau tinka, nei natūrali. Va, pradedi statyt, tai visi ir suguža iš gamtinių urvelių pas mus į dirbtinę aplinką. : )

Taigi, atskrido širšių motina (didelė tokia, gal 5-6 cm). Labai didelė. Ilgai ieškojo vietos. O kitą kartą kai atvažiavau palubėje jau kabojo lizdukas. Trečią kartą kai atvažiavau tas lizdukas jau buvo išdraskytas. Matomai koks žvėrelis visgi pasiekė lubas, o gal tai buvo pro šalį ėjęs žmogus. Todėl daugiau apie šią šeimą pasakyti daugiau nieko negaliu.

Vėliau į žeminę vis atskrisdavo tokia pat motinėlė, pazvimdavo, tačiau turbūt nerasdavo tinkamos vietos ir naujo lizdo nesusuko.

Kitą širšių šeimą aptikome visai netikėtai. Tai už mūsų žemės ribų, pas kaimynę. Didžiuliai bitiniai vabzdžiai lindo iš po žemės, iš buvusio pelės urvelio. Vis bandėm nufotografuoti, bet nepavykdavo. Išlėkdavo tai mažos darbininkės, tai didžiulė motina ir grįžę parsinešdavo kažkokius gabaliukus nasruose. Kai prikišau fotoaparatą prie pat landos, tai jos bijojo lįsti vidun, skraidė aplinkui ir zirzė, bet negėlė.

Tik vėliau sužinojau, kad širšės kanda skaudžiausiai iš visų bitinių vabzdžių ir, kad jei būtume jas sunervavę, tai mums būtų geruoju nesibaigę. Be to, jei įgelia naminė bitė, tai ji ir miršta. O širšuolas gali gelti ne vieną kartą. Daugiau su šiais bitiniais elgiuosi atsargiau. : )

Taigi, kaip minėjau širšuolai yra plėšrūs. Matėm kaip jie atsineša kažką žabtuose, kaip vėliau išsiaiškinau, tai būdavo kažkokių vabzdžių, greičiausiai bičių kūnelių dalys. Ta širšių motinėlė didžioji vadinama bičių vilku. Nežinau kiek jie papjauna bičių, bet jos vis skrisdavo ir po kelių minučių grįždavo su grobiu.

Trečias susidūrimas šiais metais su širšėm įvyko bitininkaujant. Širšės įsikūrė tuščiame avilyje. Kol kas lizdukas buvo mažas. Va, tik kiek didesnis, nei šitas:
Paveikslėlis

Nors šiaip širšės gamina stebėtinai didelius lizdus:
Paveikslėlis

Paveikslėlis

Kol jos dar neįsikūrė ir neužokupavo avilio, tai aš sumąsčiau jas iš ten iškraustyti. Jau atleiskit man, man ir pačiam nemalonu išstumti kažką iš žemės, aš krausčiau jas ir mąsčiau, o gal palikti, gal tegu gyvena, bet jau buvau pradėjęs ardyti ir reikėjo pabaigti... Dar kartą atsiprašau. : )

Aš šiaip stengiuosi nežudyti be reikalo vabaliukų. Va, tik uodus, sparvas ir gylius kapoju, jei erkę kokią randu, tai irgi nužudau, o jei ne savam hektare, tai paleidžiu. Bet, pavyzdžiui, skruzdėlių nežudau, tiesiog išardau jų lizdą ir jos persineša savo kiaušiniukus kažkur į kitą vietą, kur man netrukdo ir gyvena toliau. Taip galvojau ir su širšėm padaryti – išardyti, o jos tegu kitur persikrausto. Kaimynas tai galvojo gal jas išrūkyti, tai pagreitinau savo veiksmus. : )

Jos buvo prisiklijavę prie tokio plastmasinio tinklelio. Aš mačiau tik iš viršaus. Iš viršaus atrodo kaip lygus plėmas ir tiek. Plaštakos dydžio plėmas. Taigi, lizdelį nemažą jos galvojo susisukti. Su atsuktuvu pradėjau badyti skylutes. Pasirodė, jog ten tik paruošta lizdui sukti, o pats lizdukas mažiukas, kaip viršutinėj nuotraukoj. Atlupau atsargiai ir apsauginius kevaliukus ir galiausiai patį lizduką. Jis nukrito ant avilio grindų.

Apėjau iš kitos pusės, kad išimti pro laką tą širšių lizduką. Iš karto pamačiau gulinčią negyvą didelę motinėlę. Ta, kur lizde tai buvo gyva, ramiai sau duzgė su kitomis šeimos narėmis. Bet čia buvo senoji. Matomai ši senoji atskrido, priklijavo korį, išperėjo naują motiną ir darbininkių, o pati mirė. Taigi, čia jau ruošiama antroji vada, pamaniau aš. Širšių aplinkui buvo gal apie 10, kitos turbūt kur nors laukuose medžiojo. Išėmiau lizduką ir nunešiau, padėjau toliau po medžiu. Pagalvojau, kad gal susiras tos širšės ir kaip nors išperės, nes kažkada buvau tuščią lygiai tokį patį parsinešęs, pasidėjau ant palangės, o po savaitės iš to „tuščio“ ant palangės be priežiūros išsiperėjo didžiulis bitinas. Taigi, pamaniau, kad gal po medžiu, nešlapia, nelis, tai joms nieko ir nenutiks.

Paskaičiavau kiek ten kiaušinėlių. Vidurinėse akutėse jau buvo lervutės. Melsvos tokios. Jos jau judėjo. Kaip kirmėliukų uodegos tokios. O aplinkui sudėti kiaušinėliai. Mažiukai tokie. Gal milimetro dydžio. Visiškai pabaigtų akučių buvo gal 20, tačiau kiaušinėlių ir lervučių buvo pridėtos 43. Kiaušinėliai pridėti ant pat pat krašto lizdo, dar net nėra akutė apsiūta. Matomai lizdą turėjo ant dienų plėsti, akutes siūti...

Taigi, padėjom ir davėm ramybę, nuėjom maudytis. Kai grįžom, po pusvalandžio maždaug, atėjau pažiūrėti. Motina vis dar buvo avily, nors viršus atidarytas, tačiau niekur neskrido. Kitos išskrido. Vėliau atidariau ir sietelį ir motina išropojo lauk. Avilys pridergtas, reikės išvalyti.

Nuėjau pažiūrėti po medžiu, kaip lizdelis laikosi, o lizdelis buvo juodas nuo skruzdėlių. Jos staigiai visas širšes „sutvarkė“. Et, gaila.

Na, va toks mano nevykęs susidūrimas su širšėmis. Kiaušinėliai ir lervutės žuvo. Suaugusiosios širšės kažkur išskrido. Galbūt įsikurs kažkur kitur.

Širšės su malonumu griaužia obuolius:
Paveikslėlis

O čia žemėlapis kur jos gyvena ir nuotraukos:
http://www.vespa-crabro.de/hornets.htm

Tokia štai liūdana istorija...

Sėkmės gamtoje...

Šis laiškas paimtas iš meileserdve@yahoogroups.com konferencijos.
Perskaityti visus laiškus arba prisijungti prie konferencijos galite čia:
http://groups.yahoo.com/group/Meileserdve
Statyba iš šiaudų briketų (kytkų):
http://blogas.lt/siaudunamai
Laimis
Taryba
 
Pranešimai: 318
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:23

Standartinė ... Tre 2006 08 16, 22:27

Tai kokia vapsvų paskirtis? Dabar prasidėjo pats tas jų judėjimas, tai gamtoj pabūt, pavalgyt neįmanoma, prilekia pulkai ir valgo mūsų maistą. Man negaila. :D Bet jos kanda. Ir viena vapsva gali įgelt keletą kartų :) Vien pasakymo "druska druska" jau nebeužtenka :P Tai kaip jas nuvyt šalin?

Beje reikia saugotis vaikštant basomis po dobilyną. Nes užlipau vieną kart ant vapsvos, tai kai dziobino i padą.. :shock: Gerai po ranka svogūno buvo, pasitepiau ir praėjo.. Bet kaip jomis atsikratyt? Ne miela man jų draugija .. :|
Paskutinį kartą redagavo ... Pir 2006 09 04, 22:39. Iš viso redaguota 1 kartą.
...
 
Pranešimai: 71
Užsiregistravo: Šeš 2006 08 05, 22:14

Standartinė Laimis Tre 2006 08 16, 22:42

Pas mus vapsvų kiekį griežtai kontroliuoja kiaunės. Labai daug vapsvų lizdų randu sudrąskyta.

Gamtoje tai viskas būtų sutvarkyta, bet daba taip pažeista gamta, miškai iškirsti, dirvos suartos, kiaunės išnaikintos vietomis, taigi vapsvų prisidaugina perdaug... Po biškį atstatykim gamtos harmoniją ir problema su vapsvomis susitvarkys.

O kolkas gal ir yra kažkokių dalinių sprendimų: išžudykim, laužykim lizdus, va, mūsų močiutė pvz. nupjauna butelį, pasaldina vandenį ir jų ten daug prikrenta, du kartus per dieną jas išpila. Butelis aukštas, aukšti kraštai, tai jos neišskrenda prisigėrusios. Na, bet man tai taip gaila daryti. Aš geriau pakentėčiau kol tas pusmėnesis praeis kol jos kanda ir tiek. Uogienę valgykite viduje, namuose. ;)
Statyba iš šiaudų briketų (kytkų):
http://blogas.lt/siaudunamai
Laimis
Taryba
 
Pranešimai: 318
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:23

Standartinė saulius Ket 2006 11 09, 0:08

Mokslininkai atliko praktinius eksperimentus ir nustatė, jog visi plėviasparniai, kurie iš pažiūros atrodo labai altruistiški gyviai, altruistiškai elgiasi ne dėl to, kad to labai norėtų, o dėl to, kad egzistuoja jų prižiūrėtojai-policininkai, kurie prižiūri ir priverčia šiuos vabzdžius elgtis altruistiškai.

Lietuviškai kalbant, tai išeina maždaug taip: kiekviena valstybė (net ir bičių šeima ar skruzdžių šeima) yra sukurima prievarta, o ne altruistiniais tikslais.

Kai tik bitės, vapsvos ar skruzdės pradeda elgtis savanaudiškai ir dėti kiaušinėlius, tai policininkai iš karto jas drausmina, suėda kiaušinėlius. Pastebėta, kad jei policininkai labai pikti, tai šiems vabzdžiams nei į galvą neateina dėt kiaušinių, t.y. elgtis egoistiškai.

Žodžiu, jei nebūtų policininkų, tai plėviasparniai elgtūsi egoistiškai, o ne altruistiškai ir "valstybės" turbūt nesukurtų. :)

Альтруизм общественных насекомых поддерживается полицейскими методами

08.11.2006

Извечный конфликт общественных и личных интересов не менее актуален для перепончатокрылых насекомых, чем для людей (фото с сайта www.plasmator.net)
Извечный конфликт общественных и личных интересов не менее актуален для перепончатокрылых насекомых, чем для людей (фото с сайта www.plasmator.net)

Германские энтомологи из берлинского Института передовых исследований (Institute for Advanced Study) показали, что альтруистическое поведение у пчел и ос является не добровольным, а вынужденным. Рабочие особи воздерживаются от откладывания собственных яиц не потому, что им выгоднее заботиться о потомстве царицы, чем о своем собственном, а потому, что их яйца уничтожаются товарищами по гнезду.

Рабочие особи перепончатокрылых насекомых (ос, пчел, муравьев) обычно не размножаются, посвящая себя заботам о потомстве царицы. Альтруизм перепончатокрылых принято объяснять тем, что рабочим выгоднее заботиться о своих сестрах, чем о собственных детях. Всё дело тут в особенностях наследования пола в этом отряде насекомых. У перепончатокрылых самки имеют двойной набор хромосом и развиваются из оплодотворенных яиц. Самцы же гаплоидны (имеют одинарный набор хромосом) и развиваются партеногенетически, то есть из неоплодотворенных яиц.

Из-за этого складывается парадоксальная ситуация: сестры оказываются более близкими родственницами, чем мать и дочь. У большинства животных степень родства между сестрами и между матерями и дочерьми одинакова (50% общих генов). У перепончатокрылых родные сестры имеют 75% общих генов, поскольку каждая из них получает от отца-трутня не случайно выбранную половину его хромосом, а весь геном полностью. Мать и дочь у перепончатокрылых имеют, как и у других животных, лишь 50% общих генов.

Вот и получается, что для эффективной передачи своих генов следующим поколениям перепончатокрылым выгоднее заботиться о сестрах, чем о дочерях. Это обстоятельство считается главной причиной того, что именно в отряде перепончатокрылых (а не у жуков, мух или бабочек) развилась социальность, неразрывно связанная с альтруистическим отказом от размножения большинства особей.

Вместе с тем известно, что у многих видов рабочие особи физиологически вполне способны к размножению, и иногда они действительно проявляют «эгоизм», откладывая собственные яйца. Однако эти яйца часто уничтожаются другими рабочими, которые в этом случае выполняют функцию своеобразной «полиции нравов».

Крупнейший из группы «общественных» ос — шершень Vespa crabro, один из десяти участников эксперимента (фото ©E.Billig из цитируемой статьи в Nature)
Крупнейшая из группы «общественных» ос — шершень Vespa crabro, один из десяти участников эксперимента (фото © E.Billig из цитируемой статьи в Nature)

Германские энтомологи решили проверить, какой из двух факторов важнее для поддержания альтруизма в обществе насекомых — добровольное следование принципу «разумного эгоизма» (гипотеза 1) или полицейский надзор (гипотеза 2). Для этого они собрали и обработали данные по 10 видам перепончатокрылых (9 видов ос и медоносная пчела). Оказалось, что чем строже «полиция нравов», тем реже рабочие совершают акты «эгоизма», откладывая собственные яйца.

Ученые проверили также влияние степени родства между рабочими в гнезде на альтруистическое поведение. Степень родства между ними в действительности часто бывает ниже идеальных 75%, поскольку царица может в течение жизни спариваться с несколькими разными самцами. Выяснилось, что чем ниже степень родства между сестрами-рабочими, тем сильнее полицейский надзор, и тем реже рабочие ведут себя эгоистически. Это, как легко заметить, соответствует гипотезе 2 и противоречит гипотезе 1. При низкой степени родства между рабочими им становится выгоднее уничтожать яйца других рабочих. Низкая степень родства также делает более выгодным «эгоистическое» поведение, но, как видно из полученных результатов, первый фактор явно перевешивает второй.

Авторы делают вывод, что особенности механизма наследования пола у перепончатокрылых, по-видимому, сыграли важную роль в становлении альтруистического поведения и социальности, однако у современных общественных видов альтруизм поддерживается в основном не личной выгодой, получаемой рабочими от такого поведения, а жестким полицейским контролем.

Авторы замечают, что обнаруженная ими закономерность может быть справедлива и для человеческого общества, хоть это и трудно проверить экспериментально. Общественная жизнь невозможна без альтруизма (индивид должен жертвовать своими интересами ради общества), и в конечном счете от этого выигрывают все. Однако каждой отдельной личности во многих случаях все-таки выгодно поступать эгоистически, преследуя свои корыстные интересы в ущерб коллективу. И эффективно бороться с этим можно, к сожалению, только насильственными методами.

Можно ли создать общественное устройство, где альтруизм будет полностью добровольным и выгодным каждому индивиду? Ни людям, ни насекомым это пока не удалось.

Источник: Tom Wenseleers, Francis L. W. Ratnieks. Enforced altruism in insect societies // Nature. 2006. V. 442. P. 50. С графиками и таблицами к статье можно ознакомиться здесь и здесь (Pdf, 80 Кб).

Александр Марков

Šaltinis: http://elementy.ru/news/430380
saulius
 
Pranešimai: 37
Užsiregistravo: Tre 2006 06 21, 22:05

Re: Kamanės, širšės, vapsvos...

Standartinė Basta Pen 2009 03 20, 1:01

Įdomūs straipsniukai apie tai, kokios nuostabios ir naudingos yra kamanės. Ir rusų kalba labai daug info.
Kaip jų kuo daugiau prisivilioti į sodybą.. Ir kita. ;)

http://www.sunnygarden.ru/pets/bee/bbworld.html

http://www.sodyba.org/index.php?option= ... &Itemid=14

Vaida B.
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda


Grįžti į Gyviai

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

cron