Kormoranai, pelikanai, padūkėliai

nuo mažiausių iki didžiausių gyvūnų

Moderatorius: Prižiūrėtojai

Kormoranai, pelikanai, padūkėliai

Standartinė Basta Pen 2006 09 22, 21:38

Šią žinutę skiriu neapsakytam grožiui, kurį reikia pačiam pamatyti...

Paveikslėlis

Gražus :!: :!: :!:




Mylėkit, žmonės, kormoranus - jie yra gamta, kuri žino, ką daro ir visuomet elgiasi teisingai.



Paveikslėlis




Paveikslėlis






Paveikslėlis






Paveikslėlis







Paveikslėlis







Paveikslėlis







Paveikslėlis







Paveikslėlis






Paveikslėlis







Paveikslėlis







Paveikslėlis







Paveikslėlis







Paveikslėlis










Paveikslėlis









Paveikslėlis
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė Laimis Tre 2006 09 27, 13:25

Kažkoks ornitologas sakė, jog geriausia būtų paukščių perėjimo metu sraigtasparniu praskristi virš medžių, tuomet kiaušiniai atšaltų. (...)


Malūnsparnio projektas atmestas, nes kartu su kormoranais gyvena garniai. O garniai vis dar reti, todėl juos reikia saugoti. Taigi, malūnsparniu negalima baidyt. :)

Pastebėta, kad šaudyti irgi neefektyvu.

Kitose šalyse efektyviausia baidyti kormoranus, kad atšaltų kiaušiniai lizduose. Taigi, praeitais metais buvo bandoma baidyti oro balionais. Bet baidomi paukščiai priprato, o paskui tiesiog persikėlė į kitas vietas. Taigi, populiacijos gyvenamosios ribos tik PRASIPLĖTĖ. :)

Šiemet Aplinkos ministerija visgi planavo užpirkti garsinių ir kitokių baidymo priemonių. Matomai, taip blogai, kad net pilkųjų garnių negaila. :)

O paskaitinėjus dabartinę spaudą, tai tikrai yr ko bijoti. Juodkrantė tiesiog žlunga, AM keikiama, "ko nepadarė gaisras, tą padarys kormoranai", "kormoranai žlugdo žuvininkystės verslą", "kormoranai naikina sengirę".

O, aš atsimenu, kad prieš keletą metų buvo viskas kitaip. Kormoranai dar buvo gerbiami. Kam gi pastatyta ta stebykla iš kurios padaryta ta nuotrauka? Ogi tam, kad ten kormoranai - stebuklingieji paukščiai, pažiūrėkit kokie jie nuostabūs. Iki 1950 jie buvo labai labai reti, todėl Juodkrantė didžiavosi kormoranais.

Pasididžiavimas vis dar skamba prieš kelis metus rašytuose tekstuose. Va, Kuršių nerijos nacionalinio parko svetainėje kormoranais džiaugiamasi: http://www.nerija.lt/lt/gamta/pauksciai.php ir http://www.nerija.lt/lt/gamta/draustiniai.php.

O štai prieš tris metus prasidėjo varymas ant komoranų didžiulis. Labiausiai varo žvejai. Bet pažiūrėkim realiai dėl ko tos žuvies medžioja? Dėl kormoranų? O kodėl tada specialistai teigia, kad žuvies mažėja dėl žmogaus ūkinės veiklos, dėl per didelio žuvies išgaudymo, dėl taršos, lašišų mažėja dėl hidroelektrinių...?

Žmogus pražudo žuvį pats teršdamas, o paskui rėkia, kad nenužudytus likučius ryja kormoranai. :)

Ir argumentai tai perdėti. Nacionalinio parko direkcija sako, kad jokios ten sengirės nėra, kad yra tik sengirės FRAGMENTAI. Tačiau rėkiama, kad žudoma sengirė.

Rėkiama, kad Neringos gyventojai suskaičiuoja kormoranų du kartus daugiau nei juos saugantys ornitologai. Ale, kaip neringiškiai skaičiuoja? Kokiais metodais? Ir kaip jiems pavyksta suskaičiuoti daug geriau ir efektyviau už specialistus?

AM ministerija pergyvena, kad nuo kormoranų džiūsta medžiai (pušys) ir kad po jomis pradeda augti lapuočiai, daugiausia ąžuolai: http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=5576

Žodžiu aš jaučiu, kad jei viską paliktume ramybėje, tai gamta susitvarkytų. Sumažėtų žuvies, sumažėtų pušų, atsirastų kormoranų kenkėjų ir populiacija imtų mažėti, susireguliuotų, o vietoj pušų toje vietoje po šimtmečio turėtume puikų ąžuolyną. :)

Bet kur tau žmogus nesikiš? Jam gi nedaeina, kad lenda da į gilesnę bėdą. Čia kaip su tais oro balionais - ne tik, kad neišbaidė nesumažino kormoranų kiekio, bet praplėtė jų gyvenamą teritoriją.

Gamta susitvarkytų, jei tik žmogus nesikištų. Ir to pavyzdžių yra pilna. Pvz. Černobilio sprogimas. Vos tik išnykus žmogaus veiklai viskas atsigavo ir susireguliavo.

Medžiai sakot nudžiųvę? O man va gražu. Paprastų pušų tai gali prisižiūrėti visur, o va tokių pušų vaiduoklių tai niekur nerasi. Man tos ir apdegusios labai gražios. Aš ėjau ten specialiai pažiūrėti kaip jos atrodo. Nu tikrai gražu. Gaila aišku, bet gražu. O čia kur kormoranai, tai mes galime stebėti gražų gamtos reginį. Retas kas tokį pamato.

Žmogus išžudo viską aplinkui, užteršia upes, sugaudo žuvis, iškerta medžius. Sudėk visus pasaulio bebrus ir jų nugraužtų medžių skaičius bus tūkstančius kartų mažesnis nei žmogaus nukirstų. Kormoranai gaudo žuvis? O kiek jų sunaikina žmogus? Jei kas skriaudžia gamtą, tai tikrai ne ji pati, ne kormoranai. Gamtą skriaudžia žmogus. Kormoranai palyginus su žmogumi daro supermažą žalą, o teisingiau išvis jos nedaro. Nes jie ir yra gamta.

O pagal tą logiką - kormoranai 10 ha miško pušų sunaikino ir pagavo tiek ir tiek žuvies, tai juos žudykim, tai pagal tą pačią logiką, reikia ne kormoranus, o žmones žudyti. Žmogus šimtus tūkstančių kartų daugiau pražudo miško ir žuvies. Taigi, žudykim žmogų, kontroliuokime jo skaičių. Už kiekvieną nukirstą medį nuo šiandien nužudysie po žmogų. :) Ką manot?

Daugiau informacijos apie kormoranus: http://www.animalrights.lt/forum/viewtopic.php?t=166
Statyba iš šiaudų briketų (kytkų):
http://blogas.lt/siaudunamai
Laimis
Taryba
 
Pranešimai: 318
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:23

Standartinė ** Tre 2006 11 08, 20:15

Labai geras straipsnis. :] Siūlau neužkibti ant kormoranų “medžiotojų" kabliuko :!:

(jei netinka šiai temai, galima kelti kur nors kitur)

http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/54942

Andrejus Gaidamavičius: Kas baisiau – kormoranai ar nelegalios statybos?
2006-11-07

Būtų galima paklausti ir kitaip: ar kormoranai, per penkiolika metų sunaikinę dešimt hektarų miško, yra baisesni miško priešai nei žmonės, kiekvieną dieną Lietuvoje iškertantys vidutiniškai penkiasdešimt hektarų panašių miškų? Kas atsitiko, kad visoje Lietuvoje nuo seno garsėjusi Juodkrantės kormoranų kolonija, traukusi tūkstančius Kuršių nerijos lankytojų, tapo tokia didele problema, kad pradėjo gožti nelegalių statybų nerijoje klausimą? Ir kodėl pastaraisiais metais urbanizacijos apribojimai Kuršių nerijos nacionaliniame parke – UNESCO Pasaulio paveldo teritorijoje – pradėjo kelti abejonių? Šiuos ir daugelį kitų klausimų, kuriuos dėl Kuršių nerijos kelia Seimo nariai, savivaldybės pareigūnai, aplinkosaugos institucijos ir nevyriausybinės organizacijos, panagrinėsime šiame „Žaliosios Lietuvos” rašinyje.

Sąsajos

Kormoranus ir nelegalias statybas sieja nebent tik tai, kad abi šios problemos egzistuoja ten pat – Kuršių nerijoje. Tačiau nūdien randame ir daugiau sąsajų – dirbtinų ir neva pateisinančių priešingų stovyklų tendencingą požiūrį. Taip aplinkosaugininkai, dėl nelegalių statybų konfliktuodami su vietos valdžia, tapatinami ne tik su plėtros stabdžiais, bet ir kormoranų, vadinasi, – ir visokio kito blogio, gynėjais. Į šį ginčą mielai įsitraukiantys Seimo nariai, tokie kaip, pavyzdžiui, Henrikas Žukauskas, kaltina gamtosaugininkus tuo, kad dėl visokių draudimų Neringa virsta rezervatu, puikiai tinkamu toliau veistis kormoranams. Šią mintį pasigavę kiti jo bendraminčiai Kuršių neriją pradėjo vadinti aplinkos ministro Arūno Kundroto kormoranų rezervatu. Tokie pasisakymai yra signalas, kad kėsinamasi į šios saugomos teritorijos statusą.

Akivaizdu, kad Neringos savivaldybei kormoranų problema yra skaudesnė. Tai liudija dar šių metų rugpjūčio 23 dieną kormoranų klausimu surengtas tarpžinybinis seminaras-pasitarimas. Tuo tarpu neteisėtų statybų klausimu savivaldybė seminarų neinicijuoja. Kormoranai ir nelegalios statybos – nuolat dėl dėmesio konkuruojančios dvi problemos, ir akivaizdu, kad pirmoji šiemet jo pelnė daugiau. Paprastam žmogui galėjo susidaryti įspūdis, kad kormoranai – nepalyginai didesnė bėda nerijai nei statybos. Bet ar taip yra iš tiesų?

Kormoranai

„Sparnuotieji rykliai”

Įsivyravusį požiūrį į kormoranus puikiai iliustruoja praėjusių metų birželio mėn. „Klaipėdos” dienraštyje pasirodęs šis sarkastiškas rašinys:

„...Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas V. Kolokšanskis anądien praretino skraidančių siaubūnų – kormoranų gretas. Šitie žuvų rajūnai, įsitaisę prie Juodkrantės, ne tik smarkiai ryja žuvis, bet ir savo mėšlu galabija medžius.<...> Tiesą sakant, yra jau paruošta tų globojamų ir saugomų ėdrūnų naikinimo programa. Gali būti taip, kad kol Aplinkos ministerija savo gerą sumanymą derins su ES, sparnuotieji rykliai savo mėšlu išdegins visą senąją Juodkrantės girią. Todėl reikėtų daugiau tokių pašaudymų moksliniais tikslais. Ir Kuršių nerijos gamtai, ir mokslui būtų tik į naudą”.

Žodis kormoranas yra darkytas lotyniškas vardas „corvus marinus” - jūrų kranklys, bet, kaip matome, žvejai jam sugalvoja ir daugiau epitetų – ne tokių malonių ausiai. Žvejai šių paukščių nekentė nuo neatmenamų laikų, daugiausia dėl prietaro, kad šie juos gali palikti be žuvų. Jau XIX amžiuje tyrinėtojai Naumannas ir Brehmas pažymėjo nepaprastą šio paukščio ėdrumą, o kartu ir didelį žalingumą žuvų ūkiui. Vėliau (1928 m.) Heinrothas įrodė, kad suaugęs kormoranas per dieną vidutiniškai sulesa apie 0,75 kg žuvų.

Pastaraisiais metais tyrinėjant Kuršių mariose nušautus kormoranus nustatyta, kad jie per dieną sulesa po 262–396 g žuvų, iš kurių didelę dalį sudaro kuojos, ešeriai ir pūgžliai. Ir nors jau prof. Tadas Ivanauskas prieš 40 metų rašė, kad kormoranai daugiausia minta menkavertėmis žuvimis, ir jų daroma žmogui žala nėra labai didelė, žuvininkai skelbia, kad Juodkrantėje apsigyvenusi 3000 porų kormoranų kolonija kasmet sunaikina 500 tonų žuvų mailiaus. Tokiam pačiam kiekiui žuvų kasmet gauna kvotas visi Kuršių marių žvejai kartu paėmus. Iš tiesų kormoranai neprisitaikę misti žuvų mailiumi, todėl šis kaltinimas išgalvotas. Kaip ir visi žuvimis mintantys paukščiai, jie pirmiausia išgaudo paliegusias žuvis.

Kuršių marių žvejų susivienijimas „Lampetra” skyrė pinigų mokslinei studijai dėl kormoranų daromos žalos, tačiau turint omenyje šio susivienijimo vadovo Virginijaus Domarko nusistatymą prieš kormoranus ir tai, kad mokslas šiais laikais tėra viena iš verslo rūšių, didelio patikimumo iš verslininkų užsakytos studijos tikėtis neverta. VU Ekologijos instituto Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vadovas T. Verbickas teigia, kad nėra įrodymų, jog žvejų mėgėjų laimikiai sumažėjo dėl kormoranų išplitimo. Tuo tarpu Juodkrantės ir Nidos žvejai „Lietuvos rytui” piktinosi, kad kormoranai sunaikins jų verslą ir siūlo juos tiesiog šaudyti. Vienas jų net nuėjo į Baltijos TV laidą „Seifas” prašyti pinigų medžiokliniam šautuvui - kormoranams „baidyti”.

„Tai, kad kormoranai sulesa daug žuvies – dar ne pretekstas juos naikinti”, - „Vakarų ekspresui” teigė Kuršių nerijos nacionalinio parko biologė Jūratė Zaronkaitė. Ji primena, kad kormoranai taip pat yra gamtos dalis ir marios yra visų. Pasak jos, kormoranai gaudo tik tą žuvį, kurios yra daugiausia. Garsus ornitologas Kristeris Kastrenas aiškino, kad kormoranai – ne tik Lietuvos problema. „Su šiais paukščiais susiduria ir kaimyninės valstybės, tačiau nė vienoje iš jų, priešingai negu Lietuvoje, nedrįstama net užsiminti apie visišką kormoranų išnaikinimą”, - teigė jis.

„Kai žvejai šneka, kad dėl kormoranų mažėja žuvies, yra labai didelė neteisybė, nes tada reikėtų pradėti šnekėti apie tai, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko žvejams žuvį du ar keturis kartus mažina uosto gilinimo darbai”, - interneto dienraščiui „Delfi” teigė šio nacionalinio parko direktorė Aurelija Stancikienė. Anot jos, pastaruoju metu ties Juodkrante, o kai pučia palankus vėjas ir ties Nida tyvuliuoja jūrinis vanduo, todėl visa gėlavandenė žuvis traukiasi į Rusijos pusę. Direktorė sako, kad ties Juodkrante jau pagaunama plekšnių – jūrinių žuvų, tačiau žvejai apie tai nekalba. „Aš suprantu, labai lengva suversti kaltę vargšui nekaltam kormoranui”, - piktinosi A. Stancikienė, teigdama, kad kur kas didesnę žalą Kuršių nerijai daro nežabota plėtra - statybos ir besaikis žmonių su automobiliais srautas.

Neringos savivaldybės ekologas dr. Petras Rusteika „Žaliajai Lietuvai” atsiųstame laiške skundėsi, kad Neringos žvejų valksnos kasmet lengvėja, o po kelerių metų Kuršių mariose neapsimokės žvejoti. Laikraštis „Pamarys” skelbia, kad šiemet žvejai nukentėjo ir dėl sausros. Liepos-rugpjūčio mėnesiais Kuršių mariose vanduo nuslūgo 20-30 centimetrų. Iš jūros plūstelėjo sūraus vandens, kuris ilgiau nei paprastai laikėsi mariose, ties Juodkrante, Dreverna. Iš šių vietų žuvys pasitraukė į gilesnius ir gėlesnius Kaliningrado sričiai priklausančius marių vandenis. Dalis Kuršių marių žvejų jau renka parašus, kad jiems būtų suteiktas Baltijos jūros priekrantės žvejų statusas. Kodėl? Nes taip atsirastų galimybė gauti Europos Sąjungos finansinę paramą, kompensaciją už pasitraukimą iš savo verslo.

Kuršių marių žvejai, išskyrus tai, kad siūlo naikinti kormoranus, patys niekuo neprisideda gausinant žuvų išteklius mariose. Maža to, kormoranais labai patogu pridengti tikrąsias žuvų mažėjimo priežastis, iš kurių svarbiausios – besaikė verslinė žvejyba ir brakonieriavimas. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcija praneša, kad šiuo metu Kuršių mariose (Lietuvos dalyje) versline žvejyba užsiima 73 žvejybos įmonės, kurios žvejoja 89 atskiromis grandimis. Kuršių mariose 2005 m. buvo leidžiama sugauti 455 tonas karšių, 125 tonas starkių. Šis leidžiamas sugauti žuvų kiekis nežymiai, bet užtikrintai vis didėja - 2006 m. jau galima sugauti 460 tonų karšių ir 130 tonų starkių. Tačiau pažiūrėjus į bendrą įmonių statistiką, čia - viskas atvirkščiai: oficialiai sugaunamos žuvies vis mažėja. Žvejai mėgėjai jau prarėktu balsu vis dar bando aiškinti, jog per tinklus neįmanoma praplaukti, nėra kur kabliuko užmesti. Kaip teigia Klaipėdos aplinkosaugininkai, kai pasižiūri į žvejų „verslininkų” naudojamus įrankius, plaukai piestu atsistoja. 800 vnt. įvairių tinklų, 1030 vnt. įvairiaakių gaudyklių ir, žinoma, 5 traukiami tinklai po 500 m. Bendras įrankių ilgis – „tik” 130 kilometrų. Įdomu, tai daug ar mažai mūsų marioms?

2005 m. gamtosaugininkai savo kukliomis pajėgomis nustatė per 1700 žvejybos pažeidimų, paėmė 23 kilometrus tinklų ir krūvą kitų draudžiamų žvejybos ir medžioklės įrankių, atliko daugiau nei 600 verslinės žūklės patikrinimų. Sugauta 120 brakonierių ir 25 brakonieriaujančios įmonės. Kai kurių oficialių šaltinių duomenimis, Kuršių mariose žvejai verslininkai nelegaliai pagauna nuo 5 iki 10 kartų daugiau žuvies. Tikriausiai perdedama, bet nenuginčijamas faktas tas, kad žuvų pagaunama gerokai daugiau, negu leidžiama.

Taigi ne ten nukreiptas žvejų pyktis, bet kadangi ant savęs pykti neišeina, tenka ieškoti „atpirkimo kormorano”. Buvo laikai, kai ir kormoranai tarnavo žvejams kaip įrankis. Iš lizdo paimtus ir nelaisvėje užaugintus šiuos paukščius žvejybai nuo seno naudojo japonai, vėliau ir europiečiai. Plonu diržu pririštas kormoranas iš valties būdavo paleidžiamas į vandenį, o kad negalėtų praryti žuvies ant kaklo būdavo užmaunamas specialus žiedas. Dabar toks žvejybos būdas tėra atrakcija turistams, kurį jau prieš keletą dešimtmečių pradėjo subsidijuoti Japonijos vyriausybė.

„Nedarykite iš kormoranų politikos”

Kormoranai Lietuvos teritorijoje apsigyveno anksčiau negu žmonės. Jie buvo Kuršių nerijos gimimo liudininkai ir... tik dėka jų ten atsirado miškas, kurio naikinimu šiandien juos kaltiname. Nes kaipgi kitaip jūros smėlis tapo tinkamu stambiems medžiams augti, jei ne vandens paukščių, tūkstančius metų perėjusių Kuršių nerijoje, veikla.

Seniausias rašytinis šaltinis, kurį pavyko aptikti profesoriui Tadui Ivanauskui, tai 1823 m. dokumentas, buvęs Karaliaučiaus muziejuje. Jame rašoma, kad kormoranai Juodkrantėje gyveno apie 1803 metus, vėliau buvo išbaidyti. Tačiau 1819 metais vėl atskridę; paskui jie buvę vėl išvaryti, bet apie 1857 metus jie vėl ten atkeliavę (pagal Lindnerį). Pasak Brandstatterio ir Meierio, ši kolonija gyvavo iki 1885-1887 metų. Vėliau jie retkarčiais atskrisdavo į Juodkrantę, bet įsikurti jiems nepavykdavo. Visoje Europoje šie paukščiai buvo smarkiai persekiojami, o XX amžiuje beveik išnyko.

Helsinkio Komisija (HELCOM) praneša, kad jūrinių paukščių populiacijoms praeityje labai pakenkė ir pesticidas DDT, jo skilimo produktų vis dar aptinkama Baltijoje. Dėl šių medžiagų kaupimosi žuvyse suplonėja jais mintančių paukščių kiaušinių lukštas, dėl to juos patys paukščiai beperėdami sutraiško.

Prieš kelis dešimtmečius pradėjus šiuos paukščius globoti, jų populiacija smarkiai išaugo. Viena iš priežasčių – neliko natūralių jų priešų, pavyzdžiui, kilniųjų erelių, kurie Lietuvoje negyvena jau daugiau nei 150 metų. Pirmuosius lizdus nuo seno pamėgtoje Juodkrantėje kormoranai susisuko praėjus visam šimtmečiui – 1989 metais. Aplinkos ministerijos duomenimis, 2000 metais čia perėjo jau per 1300 porų, 2004 m. - 2600 porų, šiemet – apie 3000 porų. Lietuvos kormoranų populiacija smarkiai reguliuojama žmonių. Vien tik pernai prie žuvininkystės tvenkinių jų nušauta apie pustrečio tūkstančio.

Palyginti su kaimyninėmis valstybėmis, padėtis Lietuvoje tikrai nėra tragiška. Štai, pavyzdžiui Lenkijoje, kurioje kormoranai išnyko tuo pat metu, kaip ir Lietuvoje, o atsiradusi nedidukė kolonija Mozūrijoje XIX amžiaus viduryje iš karto buvo paskelbta rezervatu, šiuo metu gyvuoja apie 40 kolonijų iš kurių stambiausia – prie Aistmarių (11 tūkst. porų). Žinomas gamtininkas Selemonas Paltanavičiaus „Klaipėdos” dienraščiui teigė, kad Juodkrantės kolonija yra tarsi skydas nuo atėjūnų. Jeigu išnaikintume šią koloniją, Lietuvą pradėtų „okupuoti” kormoranai iš Kaliningrado srities, kur jų peri daugiau nei Lietuvoje.

Labiausiai kormoranai nekenčiami dėl Juodkrantės sengirėje džiūstančių medžių, kadangi jų išskyros juos nunuodija. Per pastaruosius 15 metų taip jie nudžiovino 10 ha Bulvikio rago pušyno, ir šis plotas didėja kormoranų kolonijai plečiantis į pakraščius. Ir nors miško savininkai bei miškininkai Lietuvoje kasdien nukerta iki penkių kartų daugiau panašių pušynų, vis dėlto gaila ir tų dešimties hektarų Juodkrantėje. Priešingai negu teigiama, kormoranai ne patys persikelia, o prievarta perkeliami ant žaliuojančių medžių. Jeigu jie nebūtų buvę baidomi nuo sausuose medžiuose esančių lizdų, o miškininkai nebūtų skubėję juos iškirsti, nuostoliai Juodkrantėje būtų kur kas mažesni.

Jau profesorius T.Ivanauskas rašė, kad įvairiuose kraštuose labai vertinamos kormoranų išmatos, kurios per daugelį metų sudarė storus itin vertingų trąšų sluoksnius. Tokie sluoksniai susidarė Pietų Amerikos vakariniame pakraštyje (Peru); Pietų Afrikoje įtaisomos platformos nakvoti kormoranams. Kažkas panašaus įrengiama vakariniame Floridos krante. Japonai po medžiais, kur nakvoja kormoranai, patiesdavo šiaudų, kad surinktų šių paukščių mėšlą ryžių laukams tręšti. Kodėl ir Neringos savivaldybei išdžiūvusio ir iškirsto Juodkrantės miško vietoje neįrengus specialių platformų, tinkamų kormoranams ilsėtis ir perėti? Tokiu būdu ir kolonija nesiplėstų į tebežaliuojančius pušynus ir šių paukščių išmatas galima būtų surinkti bei panaudoti kaip trąšas.

Pati kormoranų kolonija gali pasitarnauti pritraukiant daugiau turistų ir visai nebūtina naikinti šalia jos esančios apžvalgos aikštelės, kaip siūlo Neringos savivaldybės ekologas Petras Rusteika. Anot Suomijos garbės konsulo Klaipėdoje Kristerio Kastreno, Neringos valdžiai derėtų pagalvoti apie tai, kokią kormoranai Kuršių nerijai atneša naudą: „Šių paukščių perimvietės - puiki vieta ekologiniam turizmui vystyti. Juk reikia tiek nedaug: pailginti priėjimą prie perimviečių, pagaminti suvenyrų, pavyzdžiui, marškinėlių su kormorano atvaizdu, vaizdžiai papasakoti poilsiautojams, kodėl šie paukščiai sunaikino Juodkrantės sengirę. Pasižiūrėkite, kiek žmonių eina pažiūrėti į kormoranų perimvietes. Juodkrantė - kone vienintelė vieta visose Baltijos šalyse, kur galima pamatyti žmonių vengiančius paukščius iš taip arti. Tai unikali gamtos dovana”. Ir dar pridūrė: „Nedarykite iš kormoranų politikos”. Panašiai buvo pasielgta Bavarijoje, Vokietijoje. Miškus užpuolus žievėgraužiams vabalams, išdžiūvo milžiniški plotai eglynų. Jų niekas ir nekirto, paliko kaip eksponatą, kuris kasmet privilioja daugybę turistų.

„Kovoti galima su viskuo, bet neigiamą gamtos veiksnį paversti teigiamu – labai didelis menas, to kažkada mane japonai mokė”, - sako seniausios ir unikaliausios kormoranų kolonijos Lietuvoje kaimynyste nė kiek nesiskundžianti Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė A. Stancikienė. Protingi žodžiai. Tačiau vargu ar galima juos pritaikyti siūlymui valgyti kormoranus. Panašių siūlymų būta ir anksčiau, pavyzdžiui, steigti gulbių valgytojų draugiją. Valgyti laukinius paukščius, kai iš bado niekas nebemiršta, paprasčiausiai neetiška. Tai mus artina prie Vakarų Europos gurmanų, šveičiančių paukščių giesmininkų širdis ir liežuvėlius. Gaudant kormoranus maistui jų skaičių Juodkrantėje vargu ar bent kiek sumažinsime, nes norinčiųjų juos valgyti atsirastų nedaug. Kormoranų mėsos neturėtų liesti ir katalikai, nes jau Šventajame Rašte parašyta, kad kormoranas yra nešvarus gyvūnas ir jo valgyti negalima (iš Pakartoto Įstatymo knygos).

Būdų, kaip reguliuoti kormoranų populiaciją siūloma daug ir įvairių, bet daugiausia siūloma juos baidyti įvairiomis priemonėmis, kad atšaltų kiaušiniai arba juos susirinktų krankliai ir varnos. Keistas dalykas: kitose Lietuvos vietose varniniai paukščiai visada buvo naikinami kaip kenkėjai, teršėjai, triukšmadariai, o nerijoje šaukiamasi jų pagalbos. Tai tik įrodo, kad gamtoje nėra nei žalingų, nei naudingų – visi jie gyvena patys sau, o ne mums. Tuo tarpu mes pripratę į gyvūnus žiūrėti tik per naudos prizmę. Pusiausvyra, kurios siekiame, nusistovi savaime ir jos netrikdant. Kormoranų populiacijos stabilizavosi ir ėmė veikti savireguliacijos mechanizmai. Biologai teigia, kad randama vis daugiau kormoranų, apsikrėtusių parazitais, kurie turėtų praretinti jų gretas.

„Netikęs poreikis šaudyti į viską, kas skrenda”

Istorija jau ne kartą įrodė, kad tai yra pažeidžiami paukščiai, ir juos lengva išnaikinti. Po kiekvieno masinio kormoranų išplitimo prasidėdavo masinis jų naikinimas, todėl šie paukščiai visai išnykdavo. Reikėtų peržiūrėti leidimų medžioti kormoranus žuvininkystės tvenkiniuose išdavimo tvarką, nes dėl tokios veiklos nukenčia ir kiti paukščiai. Visuomenė tebeprisimena ginklais prekiaujančios bendrovės „Oksalis” 2002 metais specialiai moterims surengtą medžioklę Raseinių žuvininkystės tvenkiniuose, kur buvo šaudoma į viską, kas skrenda.

„Medžioklės vyksta privačiose teritorijose prisidengiant leidimais medžioti kormoranus. Šis atvejis yra pirmas, kai žmonės išdrįso parodyti, ką jie daro nelegaliai”, - sakė Lietuvos ornitologų draugijos projektų koordinatorius Liutauras Raudonikis. Kadangi po šio įvykio niekas nebuvo nubaustas, Lietuvos ornitologų draugija organizavo akciją „Nepirk UAB „Oksalis” parduotuvėse”. Nelegaliomis medžioklėmis, prisidengiant ministerijos išduotais leidimais šaudyti kormoranus, pasipiktinęs ir Lietuvos gamtos fondo vadovas dr. Pranas Mierauskas. Pavasariais Lietuvoje ypač suaktyvėja masiniai paukščių žudymai dėl sportinio intereso.

Didžiausias brakonieriavimas vyksta privačiose teritorijose, kur įkurti žuvininkystės tvenkiniai ir kur gamtos apsaugos inspektoriai paprastai nesilanko. „Brakonieriauja ir aukšti valstybės pareigūnai, tačiau apie tai niekas garsiai nenori šnekėti”, - interneto dienraščiui „Delfi” sakė Pranas Mierauskas. Pagal medžioklės taisykles žuvininkystės tvenkinių teritorijose kormoranus leidžiama medžioti nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 1 d., t.y. praktiškai visą jų buvimo žuvininkystės tvenkiniuose laiką. Labai gaila, kad išsikovoję šią teisę dėl neva patiriamų didelių nuostolių žuvininkai dar organizuoja ir nelegalius pašaudymo vakarėlius. Esant tokiam žmonių mentalitetui, vargu ar galima sutikti su žinomo medžiotojo ir miškininko Vytauto Ribikausko pasiūlymu leisti šaudyti kormoranus visiems medžiotojams be jokių leidimų. „Medžiotojams iš kormoranų naudos jokios, tačiau atsiranda mėgėjų pašaudyti į visus skrendančius paukščius: kirus, pempes, plėšriuosius paukščius. Tad savo netikusį poreikį šaudyti į visa, kas skrenda, tokie nedrausmingi medžiotojai geriau tenumalšina mažindami Lietuvai gana svetimų, žuvininkystės verslui kenkiančių paukščių skaičių”, - dar praėjusiais metais portale Medis.lt teigė V. Ribikauskas. Pagal šį požiūrį, reikėtų sunaikinti visą gamtą, nes jos saugojimas labai kenkia verslui.

Gamtoje gyvybė ir mirtis nuolat keičia ir kuria viena kitą. Mirus medžiams gamta nemiršta, ji vystosi toliau, pereina į kitą etapą. Jūs pasižiūrėkit, kas dygsta po nudžiūvusiomis pušimis Juodkrantėje, Bulvikio rage. Ne šiaip sau kokie krūmai ar menkaverčiai medeliai, o ąžuolai – medžiai, kurie prieš daugelį metų vešėjo Kuršių nerijoje ir kurie buvo išnaikinti XVIII-XIX amžiuje, prasidėjus barbariškiems kirtimams, kuriuos vykdė ne vietiniai, o atėjūnai pirkliai. Jūs žinote, kas atsitiko po to. Iškirtus miškus, smėlis palaidojo 14 kaimų, tad 1825 metais pašto viršininkas G.D. Kuvertas, vėliau padedant F.Efai, L.G. Hagenui, M. Daujotui ir kitiems, pradėjo kovoti su pustomomis kopomis, sodindamas svetimžemes kalnapušes, kurios pastaraisiais metais vis užsiplieskia kaip parakas.

Kormoranai kolonijomis gyvena jau 50 milijonų metų. Toks jų gyvenimo būdas, ir už tai jų negalima smerkti. Pas mus jie peri medžiuose. Jeigu nebūtų numelioruotos pamario pelkės – jie perėtų ten. Jeigu nebūtų taip plynai kertami miškai, juose galėtų įsikurti stambieji plėšrieji paukščiai, kurie mistų kormoranais. Būtų normalus plėšrūno ir aukos santykis, ekologinė pusiausvyra. Visa tai nėra vien tik teorinė galimybė, pasvarstymai „kas būtų, jeigu būtų”, o elementarūs ekologijos dėsniai, kurių mes nesilaikome ir patys sau susikuriame vis naujas ir naujas problemas.

Nelegalios statybos

„Galioja tik paskelbti įstatymai”

Jeigu kormoranų koloniją dar galima panaudoti teigiamiems tikslams, tai nelegalūs statiniai išliks didelės nepagarbos gamtai ir Lietuvos visuomenei paminklais. Sąmoningai rašau „išliks”, nes nesimato jokių prošvaisčių, kad jie bus nugriauti. Teisine prasme gal ir negalime tų statinių vadinti nelegaliais, nes teismai dar neįrodė jų nelegalumo. Kaip gali būti nelegalu tai, kas daroma su valdžios sutikimu? Patvirtinti detalieji planai, išduotos planavimo sąlygos, statybos leidimai... Nacionalinės plėtros institutas teigia, kad pastaruoju metu nemažai problemų kelia ne tiek statybos darbų užsakovų ar statybos bendrovių padaryti pažeidimai, kiek valdžios institucijų padaryti pažeidimai išduodant statybų leidimus. Plačiąja prasme statybų Kuršių nerijoje teisėtumo klausimas svarbus kiekvienam mokesčių mokėtojui, nes teismams nusprendus, kad valdžios institucijos statybų leidimus išdavė ir detaliuosius planus patvirtino neteisėtai, turtinė žala, padaryta valdžios institucijų, būtų atlyginama iš valstybės biudžeto, o tiksliau – iš kiekvieno mokesčių mokėtojo kišenės. Jūs tikriausiai suprantate, kad kalbama ne apie milijonus, o apie dešimtis milijonų litų. Kaip skelbė interneto dienraštis Bernardinai.lt, beveik prieš metus Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos sudaryta komisija išsamiai patikrino 27 detaliuosius planus iš 110 per pastaruosius penkerius metus patvirtintų Neringos savivaldybėje. Komisija nustatė, kad net 23 iš jų iš esmės prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos, kurios teisėtumą dar aiškinsis Konstitucinis Teismas, sprendiniams. Iki šių metų rugsėjo mėn., pasak aplinkos ministro Arūno Kundroto, dėl nelegalių statybų Kuršių nerijoje 19 atvejų jau buvo teismuose, 16 atvejų perduota prokuratūrai, 7 atvejai buvo rengimo stadijoje. Tačiau, anot jo, teismai dabar laukia, ką šiuo atveju nuspręs Konstitucinis Teismas. Į Konstitucinį Teismą kreipėsi Seimo narių grupė ir Klaipėdos apygardos administracinis teismas, kuris savo abejones grindžia tuo, kad pagal Konstituciją „galioja tik paskelbti įstatymai”, tuo tarpu Vyriausybės nutarimu patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema, kuri yra neatsiejama šio nutarimo dalis, nei kartu su nutarimu, nei vėliau „Valstybės žiniose” paskelbta nebuvo.

„Biurokratiniai mazgeliai”

Atsižvelgiant į tai, kad Konstituciniame Teisme iki minėto prašymo turi būti išnagrinėta daugiau nei pusšimtis kitų prašymų, sprendimų statybų Kuršių nerijoje bylose dar teks ilgokai palaukti. Tai statybų užsakovams ir kredito įstaigoms gresia dideliais nuostoliais, kuriuos vėlgi, teismui priėmus sprendimą nugriauti statinius, tektų atlyginti mokesčių mokėtojams. „Detalieji planai yra tvirtinami tarybos arba savivaldybės administracijos direktoriaus tarybos pavedimu, todėl būtų teisinga manyti, jog šie asmenys ir yra atsakingi už teisės aktų laikymąsi tvirtinant detaliuosius planus, o statybų užsakovo, veikiančio pagal patvirtintus detaliuosius planus, interesai, susiję su statiniais ir nuosavybės teise į juos, remiantis teisėtų lūkesčių ir kitais teisės principais, turėtų būti saugomi”, - teigia Nacionalinės plėtros instituto ekspertai.

Šiandien situacija Kuršių nerijoje yra be galo paini. Prezidentas Valdas Adamkus anksčiau yra pareiškęs, kad nelegalūs statiniai Kuršių nerijos nacionaliniame parke turi būti nugriauti bet kokia kaina, nes to reikalauja viešasis interesas. Teisinės sistemos kokybės ekspertai klausia, ar nevertėtų viešuoju interesu laikyti ir mūsų valstybės mokesčių mokėtojų teisės į protingus bei proporcingus mokesčius bei teisės, kad surinkti mokesčiai nebūtų švaistomi jais apmokant valdžios institucijų klaidų pasekmes. Tuo tarpu savivaldybės ir apskrities tarnautojams įstatymais nenumatyta jokia pareiga neteisėtais sprendimais valstybei padarytus nuostolius atlyginti asmeninėmis lėšomis. Tačiau jie randa išsigelbėjimą kitų valstybės tarnautojų, dirbančių Seime ir Vyriausybėje, klaidose, kadangi Kuršių nerijos nacionalinio parko schema, kurios sprendinius jie pažeidė, dėl savo didelės apimties nebuvo paskelbta taip, kaip reikalauja Konstitucija ir įstatymai, vadinasi, tą schemą galima laikyti negaliojančia, ir jie nieko nepažeidė. Taigi valdininkai, neturėdami valstybinio mąstymo ir naudodamiesi įvairiomis teisinėmis spragomis, nuolat daro klaidų, ir susidaro įspūdis, kad daro jas tyčia, kaip ir tyčia yra paliekamos minėtosios spragos, o tai reiškia tik viena – valstybei reikalinga tik Kuršių nerija, bet ne Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Tai rodo ir Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo pozicija, kuris, susitikęs su Klaipėdos apskrities valdžia ir rajonų merais, įsitikino, kad ekonomikos plėtrai pajūryje trukdo „įvairūs biurokratiniai mazgeliai”. Daugiausia plėtrą, pasak premjero, stabdo paveldo ir teritorijų saugotojai.

„Betoninės Neringos frontas“

Kuršių nerijos mylėtojų bendruomenės pirmininkas Andrius Navickas interneto dienraštyje Bernardinai.lt piktinosi, kad dabar valdininkai rodo vienas į kitą ir galiausiai išaiškėja, jog už galimai nelegalias statybas neatsakingas niekas. Jis siūlo aiškiai nustatyti atsakomybės sritis ir sukurti veiksmingą kompensavimo sistemą saugomų teritorijų gyventojams, nes gyvenimas šiose teritorijose iš tiesų reiškia įsipareigojimą tausoti ir branginti gyvenamąją aplinką, atsisakyti kai kurių dalykų, kurie leistini kitose teritorijose. Didelė dalis valstybės tarnautojų ir politikų, kuriuos A. Navickas pavadino „Betoninės Neringos frontu“ (BNF), nesuinteresuota, kad tokių kompensacijų atsirastų, nes tada pradingtų svarbus vietos gyventojų kontrolės įrankis. Pasak A. Navicko, didžiausia BNF viltis - Konstitucinis Teismas, kuris turi atsakyti, ar naudojimasis privačia nuosavybe gali būti ribojamas, apeliuojant į galimą žalą aplinkai, kurioje gyvename.

Nors dėl galimai neteisėtų statybų Kuršių nerijoje visą kaltę verčiame valdininkams, iš tiesų pastarieji tėra vykdytojai. Poreikį diktuoja ir užsakymus daro verslininkai, kurie įžūliai braunasi į saugomas teritorijas, patys puikiai suprasdami, kad jų veiksmai papiktins visuomenę. Bet kai yra geras užnugaris, galima sau ir daugiau leisti. Vienas iš tokių naujųjų verslininkų yra garsus krepšininkas Arvydas Sabonis, kurio valdoma Kauno bendrovė „Sabonio klubas ir partneriai“ Preiloje buvo sumaniusi pastatyti 15 vasarnamių kompleksą. Šios statybos buvo sustabdytos Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi. Tačiau verslininkai rado įtakingų užtarėjų, rašo „Lietuvos rytas“. Seimo narių grupė, kurios įkvėpėjai yra Darbo partijos nariai, garsūs sportininkai ir A. Sabonio bičiuliai Saulius Girdauskas, Vydas Gedvilas ir Jonas Pinskus bei Pilietinės demokratijos frakcijos atstovas Jonas Ramonas, šių metų kovo 30 dienos raštu paprašė Konstitucinio Teismo išsiaiškinti, ar Kuršių nerijos nacionalinio parko schema yra įstatymiškai galiojantis dokumentas. Prašymą Konstituciniam Teismui pasirašė 32 Seimo nariai. Jeigu Seimo nariams pavyktų įrodyti savo teisybę, visos šiuo metu nelegaliomis vadinamos statybos virstų legaliomis, bet būtų tiesiog apmaudu, kad dėl kažkokios valdininkų kanceliarinės klaidos Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinis planas (planavimo schema), kuris buvo pripažintas pavyzdiniu, o jo autoriai apdovanoti, būtų paskelbtas niekiniu. Kažin ar ir kitų parkų visi brėžiniai buvo paskelbti „Valstybės žiniose“. Jei ne, tai visą Lietuvos saugomų teritorijų sistemą galima paskelbti negaliojančia, apie ką turbūt svajoja „Betono mylėtojų frontas“.

Taigi grįžkime prie klausimo: kas baisiau – išmatomis Juodkrantės sengirę dergiantys kormoranai ar betonu visą Kuršių neriją dergiantys verslininkai ir valdininkai? Kormoranų apterštose vietose auga ąžuolai, o statybų aikštelėse užaugs tik privilegijuotų ir labiau nusipelnusių asmenų „privati valda“. Šiuo metu kormoranų kolonija Juodkrantėje jau ištuštėjusi, bet ateis pavasaris ir diskusijos prasidės iš naujo. Nes žmonėms, kurie patys kalti dėl naikinamų žuvies išteklių ir darkomo kraštovaizdžio, paprasčiausiai baisu vieniems atrodyti blogiukais.

„Žalioji Lietuva“


Iš komentarų

Algis rašė:Geras ir reikalingas straipsnis, tik autorius turetu buti tikslesnis: Bulvikio ragas yra netoli Nidos, o kormoranu kolonija isikurusi Garniu kalne ne Bulvikio rage.


autorius rašė:Atsiprasau, kad isivele netikslumas del Bulvikio rago. As aklai patikejau ekologo Petro Rusteiko straipsniu, atsiustu "Zaliajai Lietuvai", kur jis raso apie tai, kad kormoranu kolonija isikurusi Bulvikio rage. Apibendindrant ziniasklaidos pateikiama informacija ja taip pat reikia nuolat tikrinti, bet leidziant laikrasti reikia operatyvumo ir per skubejima tokios klaideles vis atsiranda. Butinai kitame "Zaliosios Lietuvos" numeryje visus jusu pastebtus netikslumus isvardinsiu ir atsiprasysiu skaitytoju.

Su geriausiais linkejimais,
Andrejus
**
Taryba
 
Pranešimai: 355
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:34


Grįžti į Gyviai

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias