Pažinkime gyvūnų elgesį

nuo mažiausių iki didžiausių gyvūnų

Moderatorius: Prižiūrėtojai

Pažinkime gyvūnų elgesį

Standartinė ** Ant 2006 08 22, 13:47

Straipsnis rašytas pavasarį, bet verta paskaityti ir dabar.. :) kad norėdami padėti, nepakenktume


Žurnalas apie gamtą. 2006. Nr. 2 (14), p. 44-45.


Jie – ne pamestinukai, jie – paukščių ir gyvūnų jaunikliai

Deimantas Vinskas


Nors šiemet žiema nenoriai užleidžia vietą pavasariui, tačiau gamta jau pastebimai keičiasi ir atgyja – ištirpo sniegas, kalasi pirmoji žolė, brinksta medžių ir krūmų pumpurai. Pavasaris užima savo vietą, artėja vasara. Prasideda gyvūnų veisimosi metas – paukščiai suka lizdus, pradeda perėti, tuoj atsiras kiškių, stirnų, ežių ir kitų žinduolių jaunoji karta. Daugiausiai jauniklių pasaulį išvysta tada, kai gausiausia maisto – šviežios žolės, įvairių vabzdžių ir pan. Tai būna gegužės – birželio mėnesiais. Tada įvairias Lietuvos gyvūnų globos įstaigas užplūsta „pasimetusios“ ir „tėvų netekusios“ paukščių ir gyvūnų atžalos.
Bet ar taip yra iš tikrųjų, ar tikrai jaunikliai yra našlaičiai?



Devyniais atvejais iš dešimties jaunikliai turi tėvus, tik žmonės jų nemato. Gerų norų vedami, žmonės ima rastus gyvūnėlius ir priglaudžia juos namie, bando auginti arba veža į artimiausią gyvūnų prieglaudą, o tuo tarpu jauniklių mama ar tėtis nuošalėje stebi, kaip išgabenamas jų vaikas. Nieko bloga nenorint, stengiantis, žmonių manymu, pagelbėti našlaičiui, jaunikliai paprasčiausiai vagiami tėvų akivaizdoje. Taip atsitinka dėl gyvūnų elgsenos ypatumų nežinojimo.
Toliau apžvelgsime dažniausias tokias žmonių elgesio klaidas ir kodėl taip atsitinka.

Vasarą šienaujant ar tiesiog vaikštant po pievą ar pamiškę dažnai galima aptikti žolėje gulintį, prie žemės prisispaudusį kiškutį ar stirniuką. Netikėtai užklupti jie guli suglaudę ausytes, prigludę prie žemės, kad užimtų kuo mažiau vietos. Žmogui gali pasirodyti, kad žvėrelis serga ar yra sužeistas. Tačiau dažniausiai būna ne taip. Daugumos žinduolių, kurie gyvena atvirose vietose, o ne urvuose ar olose, jauniklių išgyvenimo būdas – gulėti nejudant, kol pavojus praeis. Todėl nesuspėję laiku pabėgti nuo pavojaus mažyliai krenta ant žemės ir guli nejudėdami. Taip yra dėl to, kad šių gyvūnų jaunikliai, kol nesutvirtėja ir gali sekti paskui motiną, neturi kvapo. Radus tokį mažylį, geriausia palikti jį ramybėje, neliesti jo rankomis ir kuo greičiau eiti šalin. Nes mama Jus stebi iš tolo, yra pasiruošusi sugrįžti, kai nueisite. Jei, Jūsų manymu, jauniklis guli labai atviroje vietoje, žemoje žolėje ar prie kelio, perneškite jį į saugesnę vietą, po krūmu ar į aukštą žolę. Negalima gyvūno imti plikomis rankomis – ant jo kūnelio liks Jūsų kvapas ir mama gali jo atsisakyti. Priraukite žolės ir tik tada, į ją įvynioję kaip į skudurą, jauniklį perkelkite į saugią vietą.

Dirbant sode, renkant uogas ar tiesiog vaikštant mišku gegužės pabaigoje – birželio mėnesį dažnai galima pamatyti žolėje ar krūmuose straksinčius arba sunkiai paskrendančius paukščių jauniklius. Iš karto kyla mintis, kad jis sužeistas ir jam reikia pagalbos. Tačiau ir vėl tai netiesa. Smulkių, krūmuose ar žolėje perinčių žvirblinių paukščių, tokių kaip strazdai, liepsnelės, lakštingalos, devynbalsės ir pan., jaunikliai lizdą palieka labai anksti, dar nespėję kaip reikiant apsiplunksnuoti. Išskridę iš lizdo, jie dar porą savaičių slapstosi krūmuose ir žolėje, taip padidindami savo šansus išgyventi, nes po vieną juos plėšrūnams sunkiau susekti ir pagauti. Tėvai savo vaikus be vargo randa pagal jų balsą. Todėl pastebėję vieną paukščių jauniklį, žinokite, kad šalimais yra dar 3-5 tokie „pamestinukai“. Šiuo atveju reikia kuo greičiau pasitraukti nebaidant ir negaudant jauniklių. Kitaip vada gali pasklisti per dideliame plote ir tėvai gali jų nebesurasti.
Taip pat reikia elgtis atsitiktinai pievoje suradus kurapkų, o miške – jerubių, tetervinų ir kitų vištinių paukščių jauniklius. Šie paukščiai lizdus krauna ant žemės, jų jaunikliai turi maskuojamą spalvą, todėl esant pavojui jie apmiršta ant žemės, tikėdamiesi, kad liks nepastebėti. Kyla šie paukščiai tik tada, kai Jūs per arti prieinate. Per arti priėjus ir išbaidžius kurapkų, jerubių ar kitų vištinių paukščių jauniklius, jie išgąsčio apimti labai plačiai pasklinda po lauką ar mišką ir dažniausiai kai kurių jauniklių tėvai neberanda arba jie tampa lapių, vanagų ar valkataujančių šunų ir kačių grobiu.

Pavasarį ar vasarą pjaunant prie namų žolę, nuo vaiskrūmių renkant uogas ar paprasčiausiai tvarkant po rudeninio genėjimo likusią šakų krūmą, galima rasti tokiose vietose perinčių paukščių lizdų. Jei apie krūmą nupjovus žolę, atsidengė viena lizdo pusė, paimkite didesnį nupjautų žolių glėbį ir vėl atsargiai uždenkite lizdą. Po to palikite tą vietą vienai dviem savaitėms ramybėje. Tiek laiko užteks, kad paukščiai sėkmingai išperėtų ir užaugintų jauniklius, o žolę nupjausite vėliau, nieko baisaus, kad ji bus šiek tiek aukštesnė. Jei lizdą radote serbentų ar agrastų krūme, paprasčiausiai pataisykite krūmo šakas, kaip jos buvo iki to, ir palaukite, kol jaunikliai išskris. Uogos per porą savaičių nenubyrės, o paukščiai Jums bus dėkingi.

Tą patį reikėtų daryti aptikus paukščių ar ežių lizdą šakų krūvoje, po lentomis ar malkomis. Dvi trys savaitės tikrai nesugriaus Jūsų aplinkos tvarkymo planų, visada galima rasti veiklos kitose vietose, o paukščiai ir ežiai sunaikina labai daug sodo ir daržo kenkėjų. Be to, ežiukams sėkmingai užaugus, Jūs tapsite nuostabaus vaizdo liudininku kai vakare temstant, apie 21-22 valandą, sėdint lauke prie laužo, ežienė atves parodyti savo jauniklius. Niekas negali paaiškinti, kodėl taip yra. Greičiausiai ežius vilioja aplink laužą skraidantys vabzdžiai, bet visa ežių šeimyna, išsirikiavusi vorele, drąsiai šniukštinėja aplinkui nebijodama žmonių. Autoriaus sodyboje toks ežių „paradas“ vyksta kasmet jau treti metai.



Pranešimas spaudai irgi šia tema iš Gyvūnų globos draugijos puslapio

Ką daryti su rastu paukščio jaunikliu
Radę paukščio jauniklį – negirdykite!

http://lggd.lt/node/128

(...) Neretai, gyventojai parsineša šiuos „našlaičius“ į namus ir bando juos maitinti bei girdyti. Maitinti – tai dar pusė bėdos – tik reikėtų žinoti kuo, kiek ir kada (batonas – nepilnavertis pašaras). O girdyti – niekada! Reikia žinoti, kad paukščiai į savo lizdą jaunikliams neneša vandens. Paukščiai maitina savo jauniklius tokiu racionu, kuriame vandens poreikis visada būna patenkinamas.

Išsižiojęs paukščio jauniklis laukia pašaro – o ne vandens. Paukščių trachėja atsiveria jų liežuvio pašaknyje. Įlašinus net vieną kitą vandens lašelį jam į snapą, jauniklis paukštis nebus tam “pasiruošęs“ ir vanduo pateks į trachėją, plaučius bei oro maišus. Pasekmės yra labai rimtos komplikacijos, kurių baigtis dažniausiai mirtina. (...)
**
Taryba
 
Pranešimai: 355
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:34

Standartinė ... Ket 2006 08 24, 21:55

Kartą žmogus seno medžio plyšyje pastebėjo kokoną. Jam bežiūrint, kokonas praplyšo. Žmogus ilgai stebėjo, kaip pro siaurą plyšelį stengiasi išlįsti drugelis.

Laikas ėjo, drugelį lyg ir apleido jėgos, o plyšys vis dar buvo per mažas.

Atrodė, kad drugelis padarė viską, ką galėjo, bet jo jėgos išsiveržimui į laisvę buvo per menkos.

Žmogus nusprendė padėti drugeliui. Jis išsitraukė peiliuką ir perpjovė kokoną. Drugelis tuoj išrėpliojo.

Bet jo kūnelis buvo gležnas, jo sparneliai buvo per silpni ir neišsivystę. Drugelis juos vos judino.

Žmogus stebėjo toliau, tikėdamasis, kad drugelis tuoj tuoj išleis sparnus ir nuskris.

Deja taip neatsitiko! Visą likusį gyvenimą drugelis rėpliojo žeme sunkiai vilkdamas savo neišsiskleidusius sparnus. Jis taip ir nepakilo.

Žmogus norėjo padėti, tačiau nežinojo, kad pastangos lendant pro siaurą plyšį plaštakei būtinos. Tik taip jos kraujas iš kūno patenka į sparnus, kad jie galėtų išsiskleisti, kad peteliškė galėtų skristi. gyvenimas vertė plaštakę veržtis i laisvę, kad ji sutvirtėtų.

Juk ir mums gyvenime reikalingos pastangos. Gyvendami be sunkumų mes nusilptumėme, nebūtume stiprus, o silpni negali skristi...
...
 
Pranešimai: 71
Užsiregistravo: Šeš 2006 08 05, 22:14

Standartinė Neringa Pen 2006 09 01, 8:23

O kada koki žvėreliai Lietuvoje ruošiasi žiemos miegui ir eina miegoti?
Ar rudens lygė gali būti apytiksliu atskaitos tašku? Kaip supratau, pvz. gluodenas eina miegoti spalio mėnesį, arne?
Neringa
Taryba
 
Pranešimai: 95
Užsiregistravo: Pir 2006 06 19, 13:52
Miestas: Vilnius

Standartinė Basta Ant 2006 09 05, 23:50

Pavyzdžiui, šiandien aš atradau, kad tiesiog visur aplink gamtoj gali būti gyvūnų namukų:
šiandien rinkau varnalėšų sėklas, ir kai kurios buvo sukibusios, o ten skersai - kažkokio vabalėlio lėliukės išnara :!:
Tik viskas buvo uždara, neįsivaizduoju, kaip ji galėjo iš ten išeiti... :roll:
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1181
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Earth

Standartinė Laimis Tre 2006 09 06, 23:50

Basta rašė: o ten skersai - kažkokio vabalėlio lėliukės išnara :!:
Tik viskas buvo uždara, neįsivaizduoju, kaip ji galėjo iš ten išeiti... :roll:


Gamtoje yra tokios gyvybės formos, kurios deda savo kiaušinukus į drugelių ir vabalų vikšrus. To vikšro viduje paskui išsivysto parazitukas ir jį visą sugriaužia gyvą iš vidaus.

Lotyniškas keiksmažodis šių parazitų yra ichneumonidae.

Štai vienas iš ichneumonų:

Paveikslėlis

O lietuviškai šitie padarai vadinasi vapsvos. Tik man rodos toms paprastosioms vapsvoms negiminingos, o gal ir giminingos.

Dar į vikšrus kiaušinius deda lietuviškasis "vytis". Galbūt tai ir yra tas pats ichneumonas, bet lietuviškam vabzdžių vardyne yra toks gyvūnas - vytis. Man teko savo hektare jį pamatyti ir nufotkinti. Kadanors įdėsiu foto, gaila tik kad greitai nuskrido ir tik pusė foto pavyko. :)
Statyba iš šiaudų briketų (kytkų):
http://blogas.lt/siaudunamai
Laimis
Taryba
 
Pranešimai: 318
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:23

Standartinė Basta Ant 2006 10 31, 22:16

Optima linija kalendorius 2006m. spalio 1d.

:arrow: Vilkas nėra toks žiaurus plėšrūnas, kaip manoma. Prispyrus bėdai jis gali maitintis varlėmis, vabzdžiais, net uogomis ir daržovėmis, o visiško bado metu ėda medžių ūglius, samanas.

:arrow: Brazilijoje veisiasi drugiai, kurie skleidžia stiprų kvapą, dėl to jie laikomi namuose, kad aromatizuotų orą.
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1181
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Earth


Grįžti į Gyviai

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

cron