Globalinis (visuotinis) atšilimas

arba kitaip - ekologija

Moderatorius: Prižiūrėtojai

Standartinė Laimis Ket 2008 01 10, 23:19

ArturasGeniu rašė:p. Laimi, juk Andrius chemikas parašė, kad medis saulės energiją panaudoja maksimaliai fotosintezei, kad pasigamintų jo audiniai, gliukozė ir didelę dalį medžiagų atiduoda šaknimis grybams pamaitinti.


O tie grybai ir kiti mikroorganizmai suvalgo tą gliukozę ir išskiria tokį patį CO2 kiekį, koks buvo prieš medžiui jį "įkvepiant". Taigi, apytaka lygi nuliui.

Kamiemas ir plikos šakos žiema truputį apšyla, bet juk ne tiek kiek asfaltas ir betonas ar pro langus kambariai ar automobilių salonai.


Jeigu jūs sodintumėte medelius ant asfalto, vietoj asfalto ir betono, tai tada galėtumėte šnekėti apie tai. Bet jūs gi medelius sodinate ant žolės ir jokio efekto jie tam asfaltui nepadaro. Taigi, reikėtų šnekėti apie tai ką darome - ant žolės sodinamus medelius.

Pro langus kambariai įšyla. Bet jūs nepaminėjote rūsio ir laiptinių, bei nepietinės namo pusės. Ten būna vėsu ir gaivu.

Su automobiliu pavyzdys irgi netikęs. Jūs geriau pažiūrėkite kokia temperatūra būna PO automobiliu, o ne jo viduje. O po automobiliu būna vėsiau, nei po medžiu, nes automobilis padaro pilną pavėsį, o medis tik dalinį - pro lapiją prasiskverbia dalis spindulių. Todėl karštą dieną labiau traukia prie cemento sienos ar automobilio, nei medžio, nes ten šešėlis didesnis.

Jeigu jūs lyginate betoną, automobilius ir asfaltą su medeliais, tai žinoma esate teisus. Medžiai prie globalinio atšilimo tokiu atveju prisideda labiau. Bet tokiu atveju ne tik palyginimus duokite apie tai, bet ir sodinkite medžius vietoj asfalto, vietoj automobilio ir vietoj betono namo. Va, tada pasieksite norimo efekto. Bet kol sodinate medelius ant žolės, tai ir kalbėkime apie medžius ant žolės.

O kas yra geriau - žolė ar medis, tai dar nelabai aišku. Medis kamiene ir šaknyse sukaupia daugiau anglies nei žolė, bet užtat po žole dirvožemyje susikaupia daugiau anglies, nei miško dirvožemyje.

Išgarindami vandenį lapais neprisideda nė 1 laipsniu prie globalinio atšilimo, nes vandens garai pakyla aukštyn, kur sussiformuoja debesys, ten jie atvėsta ir žemėn iškrenta lietus arba sniegas, kuris yra žymiai vėsesnis, todėl atšaldo orą ir žemę žymiai stipriau, nei medžių išskirti garai.


Mokslininkai sako, kad šiltnamio dujos sukelia šiltnamio efektą. Štai tos dujos ir kiek procentų jos padaro šiltnamio efekto:
1. Vandens garai 36-70%
2. Anglies dvideginis (CO2) 9-26%
3. Metanas (CH4) 4-9%
4. Diazoto monoksidas (N2O)
5. Ozonas (O3) 3-7%

Sniegas, lietus buvo, yra ir bus. Ir jie su klimato kaita neturi nieko bendro. Žinoma, kad sniegas ir lietus šaltesnis už to meto orą. Bet tai nieko bendro neturi su aptariama tema. Picaso paveikslai irgi yra šiltesni spalviniu atžvilgiu už Čiurlionio, bet tai taipogi nieko bendra su globaliniu atšilimu neturi. ;)

Juk po lietaus visada būna vėsiau, nors ir išlenda saulutė, prisiminkite vasarą :)


Jūs vis siūlote prisiminti vasarą. O aš jums visada siūlau neužmiršti ir žiemos. Žiemą, jei prasideda krituliai, tai oras atšyla, o jei stoja giedra, tai oras atšąla.

Dinozaurų laikais, skaičiau forume, kad nebuvo žolės, taigis manau, kad žemės paviršius labiau įkaisdavo


Va, matote, žolė yra tai, kas neduoda žemei įšilti. Medžiai, tai buvo, o nebuvo žolės ir žemė įšildavo. Taip juk išeina pagal jus. ;)

Kad žiemą lapuočių medžių miške būtų šilčiau 2-5 C, tai labai abejoju, bet galėsiu pats patikrinti ateinantį savaitgalį su elektroniniu termometru vardan teisingumo :D


Labai dėkui, tik pasirinkite teisingą mišką ir teisingą pievutę. :)

Jei manote, kad vyresni medžiai nebesugeria CO2, tai jie dienomis gamina deguonį


Medis sugeria CO2 visą savo gyvenimą. Jei ąžuolas auga 1000 metų, tai jis tiek ir sugėrinėja. Tačiau miškas yra ribotas medžių rinkinys. Ten toje pat vietoje gali augti arba 1 didelis medis arba 100 mažiukų. Ir nė kiek daugiau. O anglies kiekis į 1 didelį ar 100 mažiukų medžiukų telpa lygiai toks pats. Kai miškui būna 100-120 metų, tai jau laikoma brandžiu mišku. Tai branda - jau daugiau sukišti anglies į jį nebegalima. Maksimumas. Ir kas tada atsitinka? O tada atsitinka, kad lygiai tiek kiek sugeriama, lygiai tiek pat anglies turi būti ir išskiriama. Nesvarbu kokio amžiaus miškas - 100, 200, 300, 400, 500 ar 1000 metų. Jis vis tiek talpina vienodą anglies kiekį. Medžiai auga, fotosintezė vyksta, bet užtat daugiau virtuolių ir tiek kiek prikaupiama, tiek ir turi grįžti atgal į atmosferą.

Jaunas miškas kai auga, tai jo talpa vis didėja. Pirmais metais 10 tonų, antrais 20, trečiais 30... ir taip miškas auga, kol užauga iki savo maksimalaus dydžio. O tada miškas nebeauga. Medžiai keičiasi. Seni miršta, jauni užauga, bet miškas lieka lygiai tokio pat dydžio ir tūrio, tokios pat talpos.


Dabar apie deguonį. Štai čia yra fotosintezės cheminė formulė:
6 CO2 + 6 H2O → C6H12O6 + 6 O2

Matome, kad medis ima CO2, jungia jį su vandeniu ir gaunasi angliavandenis plius deguonis. Kai medis pūna, suvartojama deguonis ir išsiskiria CO2. Taigi, vyksta atvirkštinis procesas.

Medis paima į savo kamieną anglį. Sausoje medienos masėje yra 50 procentų anglies. Galima pasverti ir sužinoti kiek suaugęs medis talpina anglies ir kiek atsipalaidavo deguonies į atmosferą atrišus anglį nuo jo.

Kai medis pasiekia savo brandą, jis būna sukaupęs tam tikrą kiekį C ir atpalaidavęs tam tikrą kiekį O2. Kai jis pradeda pūti, tai viskas vyksta atvirkščiai. Tas pats kiekis C, sujungiamas su O2 ir gaunamas tas pats CO2. Galutinis rezultatas medžio yra beveik lygus nuliui, o gal ir visiškas nulis, juk niekas negali apskaičiuoti tiksliai.

Nėra taip, kad medis kaip varikliukas gamina O2 ir šalina CO2. Jis nėra varikliukas. Jis yra talpykla. Kiek pridedi per jo amželį, tiek paskui turi išimti. Šimto metų talpykla.
Statyba iš šiaudų briketų (kytkų):
http://blogas.lt/siaudunamai
Laimis
Taryba
 
Pranešimai: 318
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:23

Standartinė Basta Pen 2008 01 11, 4:41

Čia Laimis daug ir protingai prirašė... Aš tiesiog čia savo nuomonę išsakysiu, kad žmonės turi savy patys susiderint, tada ir Žemei gerai bus.. O jei atsiranda tokių svetimkūnių ar "vėžinių ląstelių" kaip miestai, vadinas, tik vidus atsispindi žmonių...

O Žemei temperatūra vėl kyla - serga ir bando kovoti su tais svetimkūniais.
Limfa ir skysčiai - tai vanduo, kuris išneš visus toksinus :lol: .. Tikiuos, mes imuniteto būsim pripažinti kaip gėrybiniai ;)
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė ArturasGeniu Pen 2008 01 11, 11:31

Manau, kad suaugusio medžio lapų plotas didesnis negu po juo augančios žolės, palyginus pagal užimamą vietą ant žemės. Jei žmonės statytų namelius, gamintų baldus, popierių, įrankius... iš nudžiūvusių medžių, atsisakydami pvz. plastmasių ir pan., tai anglies kiekis ilgesnį laiką negrįžtų aplinkon. Be to, pagal Jūsų teoriją galima būtų sumesti neireikalingas medienos atliekas į pelkes, anglies užkonservavimui. Dėl sodinimo, tai siūlau sodinti prie kelių, namų sienų vijoklinius augalus, kad užliptų ant stogo, padaryti arkas sodybų kiemuose ir auginti vynuoges. Taigis tokiu būdu būtų maksimaliai uždengtas betonas ar kiti įkaistantys paviršiai nuo saulės spindulių. Manau, net nedideliame mieste, padarius karkasus virš gatvių, būtų galima uždengti vijokliniais augalais asfaltuotas gatves. Mačiau Šventojoje vynuogę užlipusią ant labai aukšto medžio, gal apie 18m, sostinėje vinvytis penkialapis užlipa iki 7 aukšto (apie 20m), taigis iš dviejų pusių pasodinus, laisvai bet kokią gatvę apaugtų, tik reikėtų įgyvendinti tokius projektus ir asfaltas ir betonas būtų paslėpti vasarą nuo tiesioginių saulės spindulių. Po automobiliu vasarą būtų gal tik porą laipsnių vėsiau negu po medžiu, nes oras visur cirkuliuoja vienodai ar namo pavėsis ar medžio, ar automobilio, bet salono viduje tai gali būti dvigubai karščiau, nuo jų tamsesnės spalvos stogų ir kitų metalinių dalių taip karštis garuoja, kad laisvai kiaušinis iškeptų, ko niekada nepavyktų padaryti ant augančio medžio kamieno. Turiu įstiklintą balkoną pietinėje pusėje, tai palyginus su jūsų šiaurine puse, temperatųra vidudienį pasiekia dvigubai, kartais net trigubai didesnę nei vidutinė lauko temperatūra. Argi jūsų namo pavėsyje gali būti panašus rezultatas į priešingą pusę? Labai abejoju. Jūs rašėte, kad medžių lapai išgarina vandenį, kuris šildo atmosferą, betgi žiemą medžiai to nedaro, juk ciklonai susikuria virš Atlanto vandenyno ir tik jo dėka žiemą atkeliauja šiltos oro masės pas mus, tai viena, o kitas dalykas, kad vanduo yra naudojamas paviršių aušinimui, anksčiau net gatves laistydavo, kad mieste būtų vėsiau, turbūt jums neteko apie tai nieko girdėti ? Pietinėse šalyse vandeniu grindis laisto gyvulių auginimo fermose, kad jie neiškeptų, rodė dokiumentinį filmą per tv., sukurti net specialūs prietaisai kurie patalpas drėkina, kad būtų vėsiau. Žmonės vasarą irgi daugiau atsigeria, kad atsivėsinti. Jei jūs manote, kad augalai, medžiai per savo gyvenimą gamindami deguonį, kiek sukaupia, tiek paskui grąžina atgal, tai iš kur atsirado oras, atmosfera, ozonas ? Kas prigamino šį perteklių, jei CO2 apykaita lygi nuliui pagal jus ? Gyvūnai, žmonės, pramoninis deginimo procesas visuose energijos gavimo būduose paskutinį šimtmetį tik intensyviai sunaudoja deguonį, išskirdami vien tik teršalus, tai jau mes būtume seniausiai uždusę nuo savo dujų. Manau, kad tik augalai, medžiai mums dar suteikia šansą pagyventi ilgiau šioje žemėje. Manau, kad medis yra varikliukas, kuris gamina mums deguonį, nes pelkių, dirvožemio mikroorganizmų dėka, nukritę lapai ir kamienai yra pakišami po žeme, bet be augalų, medžių, jie to nepadarytų, nes neturėtų ką valgyti, taigis augalai, medis ir yra amžino variklio pagrindinė dalis, kuris gamina deguonį, gerina ekologinę situaciją ir suteikia mums gyvenimo sąlygas. Be jų niekas daugiau nesugeba nemokamai aprūpinti mūsų deguonimi. Mano manymu, kuo daugiau procentų deguonies atmosferoje, tuo vėsesnis oras, tai paliudija ir jūsų pateikti skaičiai, didinantys globalinį atšilimą ir fotosintezės formulė. Visi kiti reiškiniai tik didina atšilimo efektą, tuo trpu augalai, medžiai, gamindami deguonį, iš visų jėgų stengiasi praskiesti oro teršalų procentinę sudėtį, tuo būdu stabdydami globalinį atšilimą. Vanduo gyvybiškai būtinas šiame procese ir jo mažinti negalima, nes pasižiūrėkite kas darosis dykumose. Ten niekas negamina deguonies, tik jį sunaudoja gyvunėliai. Taigis apsodinus stepes, dykumas augalais, laistant juos padidėtų augalų pagaminto deguonies kiekis, kuris dar labiau praskiestų teršalus, apvalytų orą nuo CO2 pertekliaus. Dar, Laimi, :) labai siūlau auginti visiems augalus ant "betono" - prašau auginkite daugiau augaliukų ir medelių savo namuose, darbovietėse... Jie valys orą ir suteiks jaukumo, geros nuotaikos ir teigiamos energijos aplinkui jus :) Mes darbe dabar auginame vazone kalėdinę eglutę, kurią vasarą pasodinsime lauke. Jau pradeda skleistis jos pumpurėliai :)
ArturasGeniu
 
Pranešimai: 83
Užsiregistravo: Pen 2007 10 19, 9:55
Miestas: Geniu km.

Standartinė Laimis Pen 2008 01 11, 20:45

ArturasGeniu rašė:Manau, kad suaugusio medžio lapų plotas didesnis negu po juo augančios žolės, palyginus pagal užimamą vietą ant žemės.


Taip, be abejo. :)

Jei žmonės statytų namelius, gamintų baldus, popierių, įrankius... iš nudžiūvusių medžių, atsisakydami pvz. plastmasių ir pan., tai anglies kiekis ilgesnį laiką negrįžtų aplinkon.


Taip, minimaliai ir tik mažą laiko tarpą...

Be to, pagal Jūsų teoriją galima būtų sumesti neireikalingas medienos atliekas į pelkes, anglies užkonservavimui.


Čia nebloga mintis. Bet pelkėse iš augalų susidaro milimetras per metus. O jei ten sumesite daug medienos, tai nežinia kas gausis.

Dėl sodinimo, tai siūlau sodinti prie kelių, namų sienų vijoklinius augalus, kad užliptų ant stogo, padaryti arkas sodybų kiemuose ir auginti vynuoges. Taigis tokiu būdu būtų maksimaliai uždengtas betonas ar kiti įkaistantys paviršiai nuo saulės spindulių. Manau, net nedideliame mieste, padarius karkasus virš gatvių, būtų galima uždengti vijokliniais augalais asfaltuotas gatves.


Taip, gera mintis. Bet vėlgi, jei tai daroma pramoniniais kiekiais, o žmogaus gyvenimo būdas nesikeičia, tai problemos neiįšsprendžia. Šiaip manau gražus žestas būtų apsodinti viską vijokliais, bet globaliniam atšilimui nelabai tai turės įtakos, nes ne tame esmė.

bet salono viduje tai gali būti dvigubai karščiau, nuo jų tamsesnės spalvos stogų ir kitų metalinių dalių taip karštis garuoja, kad laisvai kiaušinis iškeptų, ko niekada nepavyktų padaryti ant augančio medžio kamieno.


Tai reikia ne medžius sodinti, o tiesiog vengti tokių paviršių, šiltnamių ir langų į pietinę pusę.

Jūs rašėte, kad medžių lapai išgarina vandenį, kuris šildo atmosferą, betgi žiemą medžiai to nedaro


Bet vasarą daro. Pavyzdį apie žiemą daviau, kad suprastumėte, jog vandens garai veikia kaip šiltnamio dujos.

vanduo yra naudojamas paviršių aušinimui, anksčiau net gatves laistydavo, kad mieste būtų vėsiau


Kažkaip jūs matote tik TIESIOGINĮ veikimą. Palaistėm, atvėso, vat ir gerai. Bet kodėl nematote, kad kažkur kitur iš kur vanduo buvo paimtas pasidaro šilčiau.

Vandeniu laistyti asfaltą yra labai neprotinga. Nes jis būna įkaitęs, o ant jo patekęs vanduo iš karto išgaruoja. Be to asfaltas patamsėja ir sugeria daugiau saulės spindulių. Tai labiau šildo atmosferą, nei šaldo. Kas iš to, kad jaučiamas laikinas vėsumas, o iš esmės padėtis tik pabloginama.

Mąstant ta pačia linkme, tai prieisite prie to, kad dar efektyviau yra atsivežti ledo ir sniego iš arkties ir jį sudėti ant šaligatvių. Oho kaip vėsu bus! Bet supraskite, kad iš arkties tai paimate. Ir ji ne begalinė. Ir su vandeniu tas pats. Apskritai juk pranašaujama, kad trečias pasaulinis karas bus būtent dėl vandens. Nes jo labai trūksta. Taip, kad vandenį reikia labai taupyti.

sukurti net specialūs prietaisai kurie patalpas drėkina, kad būtų vėsiau.


Šaldytuve irgi vėsiau. Bet užtat kitoje šaldytuvo pusėje ir elektrinėje, kuri gamina elektrą šaldytuvui yra labai labai karšta.

Jei jūs manote, kad augalai, medžiai per savo gyvenimą gamindami deguonį, kiek sukaupia, tiek paskui grąžina atgal, tai iš kur atsirado oras, atmosfera, ozonas? Kas prigamino šį perteklių, jei CO2 apykaita lygi nuliui pagal jus?


Medžio atliekama apykaita lygi beveik nuliui. Tačiau be medžių CO2 kaupia ir deguonį gamina žoliniai augalai, dumbliai, planktonas. Medis neturi galimybės ilgam užkonservuoti anglies ir pūdamas turi sunaudoti tą O2 kiekį, kurį sukūrė gyvendamas. O pelkiniai augalai ar vandenyno flora tai gali padaryti. Jie kaip ir medis išskiria O2 ir sugeria anglį, bet paskui jie nesupūna kaip medis. Anglis užkasama po žeme, o deguonis lieka skraidyti. Aš manau, kad deguonies atmosferoje atsirado todėl, kad pelkės ir vandenynas suskaidė CO2 ir kiek padėjo po žeme C, tiek atmosferoje O2. Jei mes iškasime visą naftą, dujas, anglį, durpes, ligniną, dirvožemį ir kitas anglies sankaupas ir sujungsime su deguonimi, tai deguonies atmosferoje visai neliks. Kaip tik tuo dabar žmonija ir užsiima. :)

Taigi, mano tezė tokia, kad kiek anglies sukišta po žeme, tiek laisvo deguonies skraido ore. (Žinoma viskas daug sudėtingiau. Čie primityviai pasakyta.)

Manau, kad medis yra varikliukas, kuris gamina mums deguonį, nes pelkių, dirvožemio mikroorganizmų dėka, nukritę lapai ir kamienai yra pakišami po žeme, bet be augalų, medžių, jie to nepadarytų, nes neturėtų ką valgyti


Kai nukrenta medžių lapai ir kamienai, tai juos suvalgo aerobiniai dirvožemio mikroorganizmai. Ir iš medžio nieko nelieka. Pelkėje, po vandeniu aerobiniai mikroorganizmai negyvena, todėl jie celiuliozės nesuskaido ir ji lieka užkonservuota. Jeigu, pelkėje augtų medžiai ir kristų į pelkę, tai jie būtų užkonservuojami, nes prie jų neprieitų dirvožemio aerobiniai mikroorganizmai. Visa bėda ta, kad medžiai pelkėse neauga. O ten kur medžiai auga, tai pilna aerobinių mikroorganizmų ir jie vis tuos medžius suėda. Toks jau medžio likimas. :)

taigis augalai, medis ir yra amžino variklio pagrindinė dalis, kuris gamina deguonį


Ką reiškia gamina? Ar matėte fotosintezės formulę? Argi tai gamyba? Vienas dalykas suskaidomas, kitas sujungiamas ir tiek. Energija iš niekur neatsiranda ir niekur nepranyksta. Tiesiog iš vienos būsenos paverčiama kita. Nėra taip, kad deguonis piltųsi iš medžio kaip iš gausybės rago. Medis gali sukaupti, perdirbti, vieną energijos rūšį paversti kita, o ne gaminti.

, gerina ekologinę situaciją ir suteikia mums gyvenimo sąlygas.


Vat šitas tai tiesa, bet šitas gi nesusiję su globaliniu atšilimu. Aš pastebėjau, kad kai tik pasakot tiesą, tai ji nesusijusi su globaliniu atšilimu.

augalai, medžiai, gamindami deguonį, iš visų jėgų stengiasi praskiesti oro teršalų procentinę sudėtį, tuo būdu stabdydami globalinį atšilimą.


Pelkių augalai taip ir daro. Vandenynas irgi. Bet medis tai kiek pagamina, tiek paskui pūdamas sunaikina. Na, gal šiek tiek ir medis pagamina. Sakau, tikslių skaičių gi nėra. :)

Vanduo gyvybiškai būtinas šiame procese ir jo mažinti negalima, nes pasižiūrėkite kas darosis dykumose. Ten niekas negamina deguonies, tik jį sunaudoja gyvunėliai.


Gamta visada teisi. Jei gamta neapsodina stepių ir dykumų, tai reiškia taip reikia.

Taigis apsodinus stepes, dykumas augalais, laistant juos padidėtų augalų pagaminto deguonies kiekis, kuris dar labiau praskiestų teršalus, apvalytų orą nuo CO2 pertekliaus.


Jau yra bandymų apsodinti dykumas ir stepes. Ir matome kuo tai baigėsi. Dabar žalieji puola į kovą prieš Egipto bandymus atkovoti dykumos plotus, nes kyla grėsmė išnykti Nilui - pasaulinei upei. Taip, kad nė nebandykit kištis į gamtą.

Dar, Laimi, :) labai siūlau auginti visiems augalus ant "betono" - prašau auginkite daugiau augaliukų ir medelių savo namuose, darbovietėse... Jie valys orą ir suteiks jaukumo, geros nuotaikos ir teigiamos energijos aplinkui jus :) Mes darbe dabar auginame vazone kalėdinę eglutę, kurią vasarą pasodinsime lauke. Jau pradeda skleistis jos pumpurėliai :)


Labai blogai, labai... Skaičiau va knygelę apie pelkes prieš 20 metų rašytą berods. Ten rašoma, kad Lenkija iškasa tiek ir tiek tonų pelkių. Ir visos tas tonas sunaudoja.... sodininkai. Deja, sodininkai sugadindami tiek pelkių ir paleisdami tiek CO2 į orą padaro labai daug žalos. Todėl jokiu būdu negalima sodinti augalų ir pridėti papildomai durpių ar juodžemio iš kitur. Gamta sodina teisingai. Va ji tegul ir sodina. O griauti pelkes vien tam, kad pasisodinti nenatūraliai augaliuką vazonėlyje... vat šitokie dalykai ir kelia globalinį atšilimą.
Statyba iš šiaudų briketų (kytkų):
http://blogas.lt/siaudunamai
Laimis
Taryba
 
Pranešimai: 318
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:23

Standartinė Laimis Šeš 2008 01 12, 0:19

Paveikslėlis
Pasaulis prieš 18 000 metų

Paveikslėlis
Pasaulis dabar

Palyginkite kiek buvo dykumų ir miškų prieš 18 000 metų ir dabar. Dabar, taip išeina, mes gyvename supergerai. Turime kelis kartus daugiau miškų ir labai mažai dykumų.

Šaltinis:
http://www.lakepowell.net/sciencecenter ... limate.htm
Statyba iš šiaudų briketų (kytkų):
http://blogas.lt/siaudunamai
Laimis
Taryba
 
Pranešimai: 318
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:23

Standartinė Laimis Pir 2008 01 14, 15:47

Štai ką tik grįžau iš miško. Buvau pasikasti smėlio statyboms. Čia mieste visur pabaksnojau į žemę - užšalusi, kieta. O miške žemė nesukietėjus. Lengvai prisikasiau kibiriuką smėlio.

Labai keistas vaizdas. Miške šešėlis, saulės nėra, o žemė nesukietėjus. O išeini iš miško, saulė kad šviečia, kad šviečia, tirpdo viską, o žemė kieta kaip ledas.
Statyba iš šiaudų briketų (kytkų):
http://blogas.lt/siaudunamai
Laimis
Taryba
 
Pranešimai: 318
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:23

Standartinė ArturasGeniu Ant 2008 01 15, 14:15

prieš 18 000metų manau, kad ir žmonių buvo žymiai mažiau negu dabar ir jie gyveno šiltesniuose kraštuose. Medžiai sureguliuoja, mažina temperatūrų skirtumus, kad jiems patiems būtų palankesnės gyvenimo sąlygos, taip jau gamta pati nori, taip pat ir žmonėms lengviau išgyventi, kai šiltesnė aplinka. Vandenyno augalų liekanomis irgi minta dugno kirmėliukai, vandenį filtruoja daugybė gyvūnėlių, kaip geldelės, austrės..., taigis durpės vandenyno dugne nesusudaro, o lieka švarus smėliukas ar apauga koralais, pagrinde kalkės susiformuoja, kalcio karbonatas. Pelkėse augančių augalų liekanos pradeda pūti, išskirdamos ivairias dujas, kurios nuodingos ir prisideda prie atšilimo, pagal anksčiau pateiktus komentarus. Taipogi, pelkės dugne įvairūs gyvunėliai, mikroorganimai maitinasi puvenomis, (tai savotiškas gamtos biotuoletas), galutiniame rezultate pasigamina durpės arba kietesni kūnai apdengiami durpių sluoksniu per daugelį metų. Prie kiekvieno vidaus vandens telkinio auga augalai ar medžiai, jeigu jiems yra palankios salygos. Kuo augalų daugiau, tuo spartesnis pelkėje vyksta darbas. Jei ežeras šaltoje vietoje, kur nepalankios salygos augalams augti, tai jis pelke pavirsti nepretenduoja. Pelkė daugiau teršalų išskiria į atmosferą, kurie didina šiltnamio efektą. Tuo tarpu miškas, didesne dalimi valo orą ir gamina deguonį, kuris mažina šiltnamio efektą, praskiesdamas įvairius gamtos teršalus. Vazoninės gėlės namuose nebūtinai turi būti auginamos ant atvežtinių durpių, galima pasikasti žemių ir darže. Augdami augaliukai kambario sąlygose gamina daguonį, valo aplinką netgi žiemos metu, taigis jie labai mums naudingi.
Lapuočių miške buvau šeštadienį 13val. matavau temperatūrą 1m nuo žemės aukštyje pavėsyje, eidmas, stovėdamas 10minučių, vėliau išėjau į atvirą pievą, vėl pamatavau pavėsyje, rezultatai tokie:
miške: nuo+2,5 iki +3,1 C
pievoje: nuo+2,3 iki +3,1 C
vėjelis buvo pietų, silpnokas apie 3m/s, diena saulėta, pavakare apsiniaukę, sutemus apie 18val. buvo +2,1 C, tai į mišką nėjau, bet pabandysiu kitą kartą, kai bus šalčiau, kad palyginti temperatūras. Buvau priglaudęs termometrą prie medžio kamieno saulėtoje pusėje, tai temperatūra liko nepakitusi.
Manau, kad lapai, samanos, neleidžia nedideliam šalčiui sukaustyti žemės, bet tai izoliuojantis poveikis bet nešildantis pačio oro. gilūs šuliniai lėčiau užšala, nes gauna šilumos iš žemės gelmių, oiško paklotė sulaiko tą šilumą aukštesniame lygyje. Šaltis ateina iš viršaus, jei paviršius bus atviras, tai žemė sušaltų, pvz mieste ar pievoje. Be to pavasarį, kai pievoje ir mieste jau seniai sniego nebūna, miške jis dar lieka 2 savaitėmis ilgiau, taip pat ir vėliau augalų vegetacija prasideda. Už sostinės 20km auglų vegetacija pievoje, sode irgi prasidėdavo 2 savaitėmis vėliau negu pačioje sostinėje. Taigis "paslėpę" pastatus, gatves po augalais, medžiais galėtume gerokai pristabdyti globalinį atšilimą.
Dar pabaigai, jei turėtume rezultatus dar ankstesnių metų, tai būtų aiškiau, kad iš pradžių atsirado augalai, medžiai, kurie sudarė tinkamas sąlygas augti, gyventi žmonėms, tik tada atsirado žmonės. Taigis buvo prigaminta pakankamai deguonies ir sukurtas patogus mums klimatas. Kuo daugiau užaugo medžių, tuo labaiu padaugėjo žmonių ir jų apgyvendinta teritorija. Nemanyčiau, kad pati gamta, be žmogaus įsikišimo bandytų tokių tempu kaitinti klimatą, kad ir mediams ir žmonėms būtų nepakeliamos sąlygos egzistuoti, plistų dykumos ar ligos. Saulius Jasionis pateikė ir palygino Lietuvos teritorijos miškingumo duomenis anksčiau ir dabar. manau, kad panaši situacija daugelyje šalių, kurių klimato sąlygos leidžia miškams augti, tuo rementis manau, kad medžių trūkumas sudaro sąlygas globalinio atšilimo spartėjimui, neskaičiuojant žmogaus padarytų gamybinių teršalų, kurie žymiai labiau prisideda prie neigiamų pasekmių. Bet didesnis medžių kiekis galėtų pristabdyti, praskiesti tešalų kiekį ore, ko pasekoje mažėtų ore teršalų dalelių, kuriančių šiltnamio efektą. Anksčiau vandens garai, susiformavę į debesis, pasėdavo savo kritulius ant sniegynų, kurie pamažu slinkdavo į jūrą, vėsindami jos temperatūrą, todėl ir mažiau vandens išgaruodavo, procesas vykdavo lėtesnis. Dabar ant pramoninių teršalų kondensuojasi vandens molekulės, sudarydamos debesėlius, kurie nespėja nukeliauti iki ašigalių dėl savo sunkumo ir pravirksta anksčiau, ledynai negauna pakankamo maitinimo. Iškritę krituliai vėl garuoja, ciklas gaunasi spartesnis, vandenyno vanduo nespėja pakankamai atvėsti, automatiškai aptirpsta ledyno plotas nuo šiltesnio vandens, oro. Betgi šiltesniuose kraštuose vandens susidaro tūkumas, dykumos plečiasi, augalijos mažėja, labiau kaista žemės paviršius, nes nebelieka augalų teikiamo pavėsio. To pasekoje, stepių klimatas pamažu plinta į šiaurę, jau pastebimi augalai ir gyvūnėliai, pvz. voriukai... Jei mums nepavyktų išsaugoti savo medžių, tai klimatas dar labiau pablogėtų, trūktų vandens, švaraus oro. Kadangi gyventojų procentinė dalis kasmet didėja, o medžių ne, tai reikėtų mums laiku susirūpinti.
Manau, kad žalieji neteisūs dėl Egipto laukų užsodinimo. Nilo vanduo suteka į jūrą, kur jis tampa sūrus ir nepanaudojamas, tuo tarpu drėkinant žemę, didesnė dalis jo išgaruotų ir kritulių pavidalu grįžtų prie Nilo ištakų, o augalai sudarydami pavėsį žemei sudarytu palankesnes sąlygas mikroklimatui, oro kokybei, prasimaitinimui ir t.t... Kokia gamtai nauda iš pliko smėlio, kuris nežmoniškai įkaista ? Dideli temperatūrų skirtumai sudaro galimybes audroms, uraganams, potvyniams, tuo tarpu kai miške yra ramybė, harmonija, viskas auga, žaliuoja, pasimaitina..., temperatūrų svyravimai sušvelninami, kad visiems būtų gera ir jauku... :)
ArturasGeniu
 
Pranešimai: 83
Užsiregistravo: Pen 2007 10 19, 9:55
Miestas: Geniu km.

Standartinė Basta Tre 2008 01 16, 1:11

Manau, kad Nilo naudojimas dykumų užsodinimui yra netikusi mintis.
Tačiau gali būti, kad dykumos neužsisėja dėl žmonių veiklos.
Jei žmonės bent savo pramonę sumažintų iki minimumo, manau, dykumose susidarytų palankios sąlygos augalams.
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė Laimis Tre 2008 01 16, 3:03

:) Pirmas dalykas - BAIKIT SU TUO DYKUMŲ DRĖKINIMU!

Patirtis rodo, kad tai priveda prie katastrofų. Štai Aralo jūra katastrofiškai nuseko, kai imtasi auginti medvilnę. Jos plotas buvo kaip Lietuvos. Dabar 70-80 procentų tos jūros jau nebėra ir spėjama, kad iki 2020 metų ji visai išnyks. Tai viena didžiausių ekologinių katastrofų pasaulyje. Ir sukėlė ją dykumų ir pusdykumių drėkinimas medvilnei auginti.

Jūrai pasitraukus laivai liko stovėti ant kranto už kelių kilometrų. Uostai nebeteko prasmės, nes iš jūros tik smėlis liko. Žuvų irgi neliko. Nieko neliko ten.

Paveikslėlis

Apie Aralo jūrą:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Aralo_j%C5%ABra

Antras dalykas - apie globalinį atšilimą parašysiu paskui. :)
Statyba iš šiaudų briketų (kytkų):
http://blogas.lt/siaudunamai
Laimis
Taryba
 
Pranešimai: 318
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:23

Standartinė Laimis Tre 2008 01 16, 4:43

ArturasGeniu rašė:Vandenyno augalų liekanomis irgi minta dugno kirmėliukai, vandenį filtruoja daugybė gyvūnėlių, kaip geldelės, austrės..., taigis durpės vandenyno dugne nesusudaro, o lieka švarus smėliukas ar apauga koralais, pagrinde kalkės susiformuoja, kalcio karbonatas.


:) Pelkė pakiša anglį po žeme durpių pavidalu, o vandenynai - naftos, dujų pavidalu.

Pelkėse augančių augalų liekanos pradeda pūti, išskirdamos ivairias dujas, kurios nuodingos ir prisideda prie atšilimo, pagal anksčiau pateiktus komentarus.


Pasiskaitykite daugiau apie pelkes. Metaną jos išskiria, taip. Bet nustebsite kiek jos sugeria visokiausių teršalų, visokiausių.

Prie kiekvieno vidaus vandens telkinio auga augalai ar medžiai, jeigu jiems yra palankios salygos. Kuo augalų daugiau, tuo spartesnis pelkėje vyksta darbas.


Nuvažiuokite į kokią nors pelkę ir pažiūrėkite. Ten medžių nėra. Taip, įkrenta keletas šakelių ar lapelių į pelkę, bet durpės formuojasi pagrinde iš pelkės augalų (ne medžių), kiminų.

Štai kaip pelkė atrodo:
Paveikslėlis

Ten kur tolumoj medžiai, tai ten jau nebe pelkė. Ten medžiai krenta ant žemės ir supūna, nepavirsdami į durpes.

Pelkė daugiau teršalų išskiria į atmosferą, kurie didina šiltnamio efektą. Tuo tarpu miškas, didesne dalimi valo orą ir gamina deguonį, kuris mažina šiltnamio efektą, praskiesdamas įvairius gamtos teršalus.


Medžiai taip pat išskiria metaną. Žr. čia:
http://www.technologijos.lt/archyvas/ga ... yciai/view

O apie pelkes tai tikrai paskaitykit. Jos ne tik užkonservuoja anglį, bet dar ir užkonservuoja įvairius kitokius teršalus. Medžiai to padaryti negali.

Vazoninės gėlės namuose nebūtinai turi būti auginamos ant atvežtinių durpių, galima pasikasti žemių ir darže. Augdami augaliukai kambario sąlygose gamina daguonį, valo aplinką netgi žiemos metu, taigis jie labai mums naudingi.


Galima kasti ir darže, bet praktika rodo, kad didžiąją dalį durpių suvartoja būtent sodininkai. Deja...

Buvau priglaudęs termometrą prie medžio kamieno saulėtoje pusėje, tai temperatūra liko nepakitusi.


:) Prastai matuojate. :) Izoliuokite aplinką, o tada matuokite. Padarykite du šiltnamius. Viename tebūna sniegas, o kitame medžio kamienas. Va, tada pamatysime kiek tas medis sugeba.

Už sostinės 20km auglų vegetacija pievoje, sode irgi prasidėdavo 2 savaitėmis vėliau negu pačioje sostinėje. Taigis "paslėpę" pastatus, gatves po augalais, medžiais galėtume gerokai pristabdyti globalinį atšilimą.


Globalinis atšilimas kyla ne dėl šešėlio trūkumo. Štai čia atšilimo priežastys:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Globalinis ... C5.BEastys
Statyba iš šiaudų briketų (kytkų):
http://blogas.lt/siaudunamai
Laimis
Taryba
 
Pranešimai: 318
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:23

Standartinė Laimis Tre 2008 01 16, 5:03

Nemanyčiau, kad pati gamta, be žmogaus įsikišimo bandytų tokių tempu kaitinti klimatą, kad ir mediams ir žmonėms būtų nepakeliamos sąlygos egzistuoti, plistų dykumos ar ligos.


Na, pažiūrėkite paleoistoriją. Ten gamta taip kaitino klimatą, kad oi oi...

Saulius Jasionis pateikė ir palygino Lietuvos teritorijos miškingumo duomenis anksčiau ir dabar. manau, kad panaši situacija daugelyje šalių, kurių klimato sąlygos leidžia miškams augti, tuo rementis manau, kad medžių trūkumas sudaro sąlygas globalinio atšilimo spartėjimui,


Kuo remiantis? Saulius Jasionis sakė, kad lietuvis gyveno miškuose, bet nieko nesakė apie globalinį atšilimą. Tad kuo remiatės? Miškai žinoma buvo, aš neprieštarauju tam. Ir miškai yra dideliausias gėris. Jų buvimas su globaliniu atšilimu šiek tiek susijęs, bet labai maža dalimi. Tačiau medžių SODINIMAS tai globalinį atšilimą tik spartina, o ne mažina.

Kokia gamtai nauda iš pliko smėlio, kuris nežmoniškai įkaista ? Dideli temperatūrų skirtumai sudaro galimybes audroms, uraganams, potvyniams, tuo tarpu kai miške yra ramybė, harmonija, viskas auga, žaliuoja, pasimaitina..., temperatūrų svyravimai sušvelninami, kad visiems būtų gera ir jauku... :)


Kokia nauda nežinau. Bet gamta visada teisi. Jei ji padarė tiek dykumų prieš 18 000 metų, tai jai taip reikėjo. Jei bebras griaužia medį, tai vadinasi taip reikia. Gamta visada teisi. Jei nežinote atsakymo kokia nauda gamtai, tai dar nereiškia, kad ji neteisi. Nespręskite už gamtą kas jai geriau, o kas blogiau. Praktika rodo, kad bet koks žmogaus kišimasis į gamtą - upių nukreipimas, užtvankų statymas, dykumų ar stepių apželdinimas medžiais sukelia problemas. Vat jei žmogus neturėtų tokių utopinių idėjų, tai tada tikrai visiems būtų gera ir jauku... ;)
Statyba iš šiaudų briketų (kytkų):
http://blogas.lt/siaudunamai
Laimis
Taryba
 
Pranešimai: 318
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:23

Standartinė ArturasGeniu Tre 2008 01 16, 14:35

Saulius Jasionis rašė, kad Lietuvos teritorija buvo apaugusi mišku 80-90procentų, maždaug prieš 1000metų, tai manau, kad gamtai to norėjosi, jei ji užaugino čia mišką. Šiuo metu liko tik apie 30procentu miško. Manau, kad panaši situacija ir kitose šalyse. Taigis mano pasiūlymas ir buvo pirmiausia paremtas tuo, kad reikėtų sugražinti žemei žaliąjį rūbą kiek įmanoma daugiau ir manau, kad pagerėtų tuo pačiu ekologija, oro švarumas ir miško šešėlis pristabdytų globalinio atšilimo spartėjimą. Ar Jūs neįžvelgiate visai šešėlio įtakos šiam procesui ? Aš manau, kad kažkokią svarbią dalį sudaro ir medžių šešėlis ir išskiriamas deguonis ir net biokurą žymiai naudingiau naudoti vietoj iškasamo atvežtinio kuro ar visokių šiukšlių, padangų deginimo ir pan... Jei anksčiau buvo klimato kaita ar daugiau dykumų, tai tikrai nemanau, kad tai buvo toesiogiai nuo medžių įtakos. Galėjo būti visiškai kitokie reiškiniai kaip saulės aktyvumo padidėjimas, gyvūnų, valgančių augaliją per didelis kiekis ar kitokie reiškiniai. Juk suaugęs dramblys, mamutas per parą suvalgo apie 200 kg augalinės masės, medienos. Kur pasislėpė mamutai ? :) - Juos išnaikino, dramblius dėl ilčių masiškai naikino, stumbrus, kitokius gyvūnėlius irgi. Todėl miškai galėjo atsigauti, padidėjo jų plotai. Bet dabar žmonės sunaudoja milžiniškus kiekius pramonėje, atsiradus žemdirbystei buvo kertami ir deginami miškai tik tai vien dėl reikalingos žemės pasėlių plotams. Žmonių - medienos naudotojų padidėjo net kelis milijardus nuo tų laikų, kai Lietuvoje dauguma medžių buvo gerbiami ir laikomi šventais. O ttais laikais ir klimatas buvo normalus, kai medžių pakako, nes visai nebuvo teršalų, gamta sugebėjo natūraliai apsivalyti. Šiuo metu teršalų kiekis žymiai didesnis, negu augalai, medžiai sugeba jų išvalyti. Pelkiniai augalai irgi padeda šiame procese, užaugindami pelkes, o paskui ant jų užauga krūmai ir medžiai. Jei mikroorganizmų nebūtų pelkėje, kurie augalus paverčia durpėmis, tai ir plaukiotų vandenyje šienas su lapais:) Taigis ko nėra žemėje, tas yra vandenyje ir procesas vyksta panašus: pelkėje durpės, o krante- dirvožemis, juodžemis, humusas. Manau, kad durpių krante nelieka, nes dirvos mikroorganizmai yra alkanesni :) ir suvalgo jas pilnai, nes gal po vandeniu nelabai gali užsiveisti grybai ar kitokie durpių valgytojai. Taipogi, rodė per tv laidą iš Kamanos pelkės, tai ten augo nedideli berželiai ir pušelės ant storesnio kiminų patalėlio, kur žmogus gali lengvai praeiti. Bendraminčiams, turintiems pelkę netoliese siūlyčiau užsiveisti spanguolių. Tai labai naudingos uogytės. Dar manyčiau, kad augalai, medžiai tai vieninteliai gyvybės suteikėjai žemėje. Jie atlieka visas funkcijas žmonių gyvybei palaikyti, o klimatą sunormalizuoja, kad būtų kuo geresnės gyvenimo sąlygos, nes kur jų nėra, ten ir žmogui nelabai jauku, sunku išgyventi. Manau, kad kiek yra žmonių, tiek turi būti proporcingai augalų, medžių, kad gamtoje vykstantys procesai būtų subalansuoti, neskaitant pramoninių teršalų. Anksčiau pateikti jūsų duomenis apie miškingumą ir dykumas, visai neatspindi tais laikais gyvenusių žmonių ar žolėdžių gyvūnų kiekio. Nes, kaip žinome dinozaurai išmirė dėl bado, neturėjo ką valgyti. Taigis gamtai atsigauti irgi reikia nemažai laiko, medeliai labai pamažu auga vėsesnio klimato zonose. Jūs visai neįvertinate to fakto, kad augaliukai bendroje sistemoje su supančiais juos mikroorganizmais dirba kaip gamtos filtrai, išvalydami visus žmonių teršalus. Pasiūlete man pamatuoti šiltnamio sąlygomis medžio kamieno įkaitimo temperatūrą. Anksčiau aš paklausiau kiek žmogus galėtų laiko išgyventų uždaroje, neventiliuojamoje erdvėje, nedideliame tūryje? Kažkodėl tai neparašėte, gal sąmoningai nutylite tokį faktą, kaip ir kiti mokslininkai, kad žmogus negalėtų nė dienos išgyventi be augalų, medžių teikiamo deguonies ir perkaistų jo plaučiai. Išvada seka tokia, kad žmonės, kiti gyvūnėliai yra visiškai prikalusomi nuo augalų, medžių teikiamo deguonies ir negalėtų išgyventi nedidelėje uždaroje erdvėje net kelių minučių, priklausomai nuo tūrio. Šiuo metu pagrindinis oro, klimato šildytojas žemėje yra žmogus valgydamas pats ir dalyvaudamas kituose gamybos procesuose. Taigis mažėjant medžių ir vyksta globalinis atšilimas. :)
ArturasGeniu
 
Pranešimai: 83
Užsiregistravo: Pen 2007 10 19, 9:55
Miestas: Geniu km.

Standartinė ArturasGeniu Tre 2008 01 16, 14:55

Ateityje, didėjant žmonių kiekiui, kils žemės kaina, reikės didesnio kiekio augalų auginti maistui, tai bus neišvengiamai didinami pasėlių plotai, manau, kad žmonės bus priversti drėkinti dykumas, nes šiltesniuose kraštuose, galima gauti 2-3 derlius per metus. Gal žmonės sugebės laistymui išgauti vandenį iš šulinių ar atskirs druskytę iš jūros vandens, bet pigiausia būtų laistyti iš upės ar ežero, taigis Nilas turės išmaitinti daugiau žmonių, ir tai neišvengiama. Kur plesis kiniečiai ir kiti panašūs ? Jau atverti keliai jiems į Lietuvą, taip pat ir kitur plūstelės, o valgyti visi norės, bet ryžiai čia dar neauga :) Kalnuotose vietovėse sudėtinga užauginti derlių, tai lieka miškingos lygumos, pievos, stepės dykumos, o vandeniuko, Bastutė rašė, kad gali sumažėti, tai kažkaip reikės gi juo pasirūpinti ?
ArturasGeniu
 
Pranešimai: 83
Užsiregistravo: Pen 2007 10 19, 9:55
Miestas: Geniu km.

Standartinė Laimis Tre 2008 01 16, 16:19

ArturasGeniu rašė:Saulius Jasionis rašė, kad Lietuvos teritorija buvo apaugusi mišku 80-90procentų, maždaug prieš 1000metų, tai manau, kad gamtai to norėjosi, jei ji užaugino čia mišką. Šiuo metu liko tik apie 30procentu miško. Manau, kad panaši situacija ir kitose šalyse. Taigis mano pasiūlymas ir buvo pirmiausia paremtas tuo, kad reikėtų sugražinti žemei žaliąjį rūbą kiek įmanoma daugiau


Tai žinoma. Aš irgi nuolatos kartoju, kad gyvename miškų zonoje ir, kad reikia sugrąžinti natūralų miškingumą mūsų kraštams. Tačiau teigiu, kad su globaliniu atšilimu tai neturi beveik nieko bendro.

ir manau, kad pagerėtų tuo pačiu ekologija, oro švarumas ir miško šešėlis pristabdytų globalinio atšilimo spartėjimą. Ar Jūs neįžvelgiate visai šešėlio įtakos šiam procesui ? Aš manau, kad kažkokią svarbią dalį sudaro ir medžių šešėlis ir išskiriamas deguonis


Ne, neįžvelgiu. Nes pagal fizikos dėsnius kiek atskrenda energijos iš saulės, tiek atskrenda. Ar ten medis stovi, ar asfaltas, ar kas nors kitas vis tiek naudojamas tas pats energijos kiekis. Medis tai panaudoja fotosintezei, asfaltas šilumai. Vėliau medis gražina tą energiją per kitus kanalus - praėjus per gyvybės grandinę tas pats kiekis grįžta į atmosferą. Asfaltas gražina tą energiją greičiau. Bet gražina tą patį kiekį. Nes juk negali prigaminti asfaltas daugiau energijos, nei buvo.

Jei ir yra kažkokia šešėlio įtaka, tai ji yra labai mažytė ir į globalinio atšilimo priežastis nėra įskaičiuojama. Kaip nėra įskaičiuojamas ir žmonių iškvepiamas CO2. Nes kiekiai yra labai maži. Nors yra žmonių, kurie stengiasi kvėpuoti mažiau ir taip stabdyti globalinį atšilimą, bet tai labiau juokinga, nei duoda naudos. :)

O globalinis atšilimas kyla ne dėl šešėlio trūkumo, o dėl šiltnamio dujų. Paskaitykite dar kartą atšilimo priežastis. Ten šešėlis net neminimas.

ir net biokurą žymiai naudingiau naudoti vietoj iškasamo atvežtinio kuro ar visokių šiukšlių, padangų deginimo ir pan...


Ką reiškia naudingiau? :) Nafta, anglis, dujos, durpės, mediena, augalai... Visa tai dega. Ir visa tai yra atsinaujinantys šaltiniai. Skirtumas tik tas, kad nafta, anglis, durpės, dujos susiformuoja per ilgą laiko tarpą - tūkstančius metų, o mediena per šimtą metų, o žoliniai augalai per metus.

Metuose yra skirtumas, bet energijos kiekis yra toks pats. Tai jei metuose jums yra svarbumas, tai tada reikėtų deginti ne naftą, o medžius. Bet dar geriau yra deginti augalus, nes jie atsinaujina dar greičiau. Taigi, jei nuosekliai laikytumėtės savo požiūrio, tai turėtumėte naikinti medžius ir sodinti žolę ir tą žolę naudoti kaip biokurą.

Žmonių - medienos naudotojų padidėjo net kelis milijardus nuo tų laikų, kai Lietuvoje dauguma medžių buvo gerbiami ir laikomi šventais.


Na, va matot. Biokuras yra labai blogai. Iškertama labai daug medžių. :)

Taigis ko nėra žemėje, tas yra vandenyje ir procesas vyksta panašus: pelkėje durpės, o krante- dirvožemis, juodžemis, humusas.


Taip, dirvožemis irgi yra anglies talpykla. Bet palyginus su pelke, tai yra mažytė talpykla. Tas gerai, kad jos yra daug. Įdomu tai, kad stepėse, po žole anglies susikaupia daugiau, nei miške po medžiais. Medžiai savo kamiene sukaupia daugiau, o stepė daugiau juodžemyje.

Manau, kad durpių krante nelieka, nes dirvos mikroorganizmai yra alkanesni :) ir suvalgo jas pilnai, nes gal po vandeniu nelabai gali užsiveisti grybai ar kitokie durpių valgytojai.


Ne alkanesni, o kitokie. Ten kur oro yra (dirvožemyje) gyvena aerobiniai mikroorganizmai ir skaido celiuliozę, o kur oro nėra (pelkėje), gyvena anaerobiniai mikroorganizmai ir verčia tai durpėmis.

Taipogi, rodė per tv laidą iš Kamanos pelkės, tai ten augo nedideli berželiai ir pušelės ant storesnio kiminų patalėlio, kur žmogus gali lengvai praeiti.


:) Ne, pelkėje medeliai neauga. Kai jau pelkė užželia, tai jos pakraščiuose ima rastis medelių, o galiausiai, žinoma ji visa užauga medžiais. Tai tie medeliai auga pakraščiuose, o ne pačioje pelkėje. Būtent tokius medelius galėjo rodyti per TV. Jie labai skurdūs ir "kvėpuoja" tokiais kiekiais kaip žolė, o ne kaip normalus medis.

Dar manyčiau, kad augalai, medžiai tai vieninteliai gyvybės suteikėjai žemėje. Jie atlieka visas funkcijas žmonių gyvybei palaikyti, o klimatą sunormalizuoja, kad būtų kuo geresnės gyvenimo sąlygos, nes kur jų nėra, ten ir žmogui nelabai jauku, sunku išgyventi.


Žinoma. Medeliai ir kiti augalai yra labai labai reikalingi. Tai gyvybė, įvairovė, ekosistema... Ir su viskuo sutinku, kol nepradedate šnekėti apie globalinį atšilimą. :) Nes globalinis atšilimas yra labai sudėtingas reiškinys ir labai sunkiai suprantamas. Aš manau, kad šitas visas skandalas su globaliniu atšilimu yra sugalvotas, kad nuslėpti tikrąsias problemas. Va, vietoj to, kad atlikti tikrai reikalingus ir neabejotinus darbus - išvalyti upes, surinkti šiukšles, neteršti oro, surinkti dulkes nuo kelių - vietoj to, žmonėms yra pakišamas globalinis atšilimas, teorija, kuri yra labai abejotina. Ir žmogus pradeda daryti visokias nesąmones - sodinti medžius, mažiau kvėpuoti, nevalgo kopūstų, kad mažiau bezdėtų ir panašiai. O gi visai ne tai reikia daryti. Upės, šiukšlės, grynas oras, štai ką turime spręsti, o ne galvoti apie globalinį atšilimą, kuris yra labai abejotina teorija, nes sunku ten viską suskaičiuoti.

Anksčiau aš paklausiau kiek žmogus galėtų laiko išgyventų uždaroje, neventiliuojamoje erdvėje, nedideliame tūryje? Kažkodėl tai neparašėte, gal sąmoningai nutylite tokį faktą, kaip ir kiti mokslininkai, kad žmogus negalėtų nė dienos išgyventi be augalų, medžių teikiamo deguonies ir perkaistų jo plaučiai.


Žinoma, visiškai sutinku. :) Bet su globaliniu atšilimu tai nieko bendro neturi.

Išvada seka tokia, kad žmonės, kiti gyvūnėliai yra visiškai prikalusomi nuo augalų, medžių teikiamo deguonies ir negalėtų išgyventi nedidelėje uždaroje erdvėje net kelių minučių, priklausomai nuo tūrio.


Visiškai sutinku, bet su globaliniu atšilimu tai nieko bendra neturi...

Šiuo metu pagrindinis oro, klimato šildytojas žemėje yra žmogus valgydamas pats ir dalyvaudamas kituose gamybos procesuose. Taigis mažėjant medžių ir vyksta globalinis atšilimas. :)


Globalinis atšilimas vyksta ne dėl to, kad mažėja medžių. Globaliniai atšilimai vykdavo ir tada kai medžių būdavo labai daug ir kai labai mažai. Globalinis atšilimas nuo medžių mažai priklauso. Yra kitos, daug svarbesnės atšilimo priežastys, kurias, beje, žmogus besodindamas medžius ir sukelia. Štai žmogus veža medelį su automobiliu, įdeda jam durpių, laisto, o visa tai ir sukelia globalinį atšilimą. Todėl medžių sodinimas yra blogai. Turėtume nukreipti mintis į tai, kaip išsaugoti kuo daugiau medžių, o ne kaip pasodinti.

Medžių užimamas plotas nuo to kiek jų pasodinama nepriklauso. Vienas miškininkas pasodina tiek medelių per vieną kartą, kiek visi kiti Lietuvos žmonės kartu sudėjus per visą savo gyvenimą. Bet ar nuo to didėja miškų skaičius? Ne. Nes kiek pasodinama tiek Lietuvos ir nelietuvos gyventojai prašo nukirsti. Iš čia akivaizdžiai matosi, kad medžių kiekis nepriklauso nuo SODINIMO. Medžių kiekis priklauso nuo kažko kito, vat į tą kitą ir galėtume susitelkti ir daryti, kad Lietuvoje medžių būtų daugiau, o ne kalbėti beverčius sakinius apie globalinį atšilimą, kurio ir patys nesuprantame. :)
Statyba iš šiaudų briketų (kytkų):
http://blogas.lt/siaudunamai
Laimis
Taryba
 
Pranešimai: 318
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:23

Standartinė ** Ket 2008 01 17, 21:26

Susitarkim taip - argumentų ir minčių nebekartojam, galima jas tik kaip nors papildyti. Jei jau išsakėte savo nuomonę, tai atėjęs žmogus gali jas pasiskaityti ir susidaryti savo vaizdą.

Primenu - ši tema apie globalinį atšilimą, todėl kas nesusiję su juo, rašom tam skirtose temose.
**
Taryba
 
Pranešimai: 355
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:34

AnkstesnisKitas

Grįžti į Aplinkosauga

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias