Globalinis (visuotinis) atšilimas

arba kitaip - ekologija

Moderatorius: Prižiūrėtojai

Standartinė ** Šeš 2007 12 29, 21:55

^^ rašė:medžiai kertami visiškai be pagrindo.

Drąsiai čia taip pasakyta, kad visiškai be pagrindo. :) Juk kažkas tuos nukirstus medžius sunaudoja, tai pagrindas vis dėl to yra! Ir, beje, juos sunaudoja ne kažkas kažkur, bet mes. Pažiūrėkim į savo buitį ir pamatysim galybę daiktų, kuriems panaudotas medis. Aišku, galima būtų jų atsisakyti ar kažkuo pakeisti, bet kol kas mes juk jų nepakeitėme ir neatsisakėme, ar ne? Ir net žinodami, kad negerai kirst medžius, taip paprastai jų neatsisakytume.

Daugumos tų dalykų iš medžio bus galima paprastai neturėti, bent sau taip matau, kai gyvensiu sodyboj. Bent jau pas mus tie daiktai daikteliai, kuriuose panaudotas ir medis, net ir netilps. Ir apskritai sodyboje kitaip jaučiasi daiktų kaina. Sėdint mieste reikia įsivaizduoti kaip tavo veikla veikia tą ar aną, o kai "turi" savo žemės gabalą ir jei nesi užsiblokavęs :), tai labai pasijaučia daiktų prasmė, įvairių procesų prasmė, medžių kirtimo prasmė, teršimo prasmė, kiek tavo buitis švari, kiek ne ir t. t. Aišku, galima atsigabenti miestą paskui save ir ramia galva gyventi kaip ir čia, tada gal kitaip, bet vis tiek tikiu, kad supanti aplinka per kažkiek laiko gali "pramušti". :))

Kažkaip kai žemėj sėdi, viskas po ranka. Paimkim kad ir tokį pavyzdį - tualetinis popierius. Visa tai naudojam. Nesugalvoju daugiau pavyzdžių, ką čia mieste mes vis tiek priversti naudot, bet manau, kad tokių yra ir daugiau.


O jei norėjai pasakyti, kad daug kas mūsų visuomenėje tvarkoma nelogiškai ir be jausmų, tai sutinku visiškai.


Yra dar toks variantas, kad galima laukti kol viską perorientuos ant kanapių, bet tada tikėtina prasidėtų bėdos su kanapių plantacijom, GM kanapėm, miškų kirtimais užveisti kanapių laukus ir pan. Kol žmogus nejaučia, kad atskiras kampelis yra jo ir nėra kur kitur savo extra projektus įgyvendinti, t. y. pilti šiukšles, teršalus ir t. t., tai..


Beje, sulaukti kol medis nugrius, tai truputį sudėtingas reikalas. Mūsų nesenam miške gal tik vienas statyboms tinkamas medis yra pats išvirtęs. Bet daug yra medžių, kurie jau nudžiuvę, net ir nuo apačios žievė jau papuvus, bet pats dar geras, tai iš tokių statyboms pjaunam.
**
Taryba
 
Pranešimai: 355
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:34

Standartinė Basta Sek 2007 12 30, 1:18

Nesakau, kad pavyks labai greit mieste gyvenant atsisakyti medžių naudojimo. Tačiau kai pats turi paimti kirvį - ne ne... Masinė gamyba čia kalta...

Beje, ar tropikai kertami ir dėl...cukranendrių užsodinimo. Taigi "valgai cukrų - medžiams paminklą statai":)
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė ArturasGeniu Tre 2008 01 02, 17:31

šiuo metu miškuose medžius masiškai puola vabaliukai, ligos, bebriukai, tai nudžiūvusių medžių malkoms prisirinkti nebūtų sunku, reikia tik turėti seno miško ar galimybę netoliese apvalyti valstybinį mišką nuo sausuolių, nukritusių stambesnių šakų. Dėl popieriaus, drabužių, dalinai baldų gamybos galėtų panaudoti ir dilgėles ar linus, užveisti šalčiui atsparių bambukų plantacijas, kurių stiebai nušala rudenį, o pavasarį nauji užauga iš šaknų. Manau, kad tropikų miškai pagrinde kertami dėl popieriaus gamybos, šiuo metu labai kyla medienos, popieriaus kainos kasmet. Naujų plotų kanapių, rapsų ir kitų plantacijų plotų auginimui nereikėtų didinti miško kirtimo sąskaita, nes žemėje yra milžiniški plotai dirvožemio nepanaudoti: dirvonuojančios pievos, stepės, pusdykumės. Reikėtų tik dirbtinio drėkinimo sistemas paruošti, kurios atsipirktų po kokių 10-15metų finansiškai, bet ekologiškai dar greičiau, nes vasarą augalų plotai gamintų deguonį, valytų orą nuo CO2 pertekliaus ir vėsinų žemės paviršių nuo saulės spindulių kaitinimo, gautusis atvirkščias procesas, kaip šiltnamių naudojimas- būtų natūralus, ekologiškas gamtos kondicionierius- aušintojas. Nedidelių namelių apšildymui galima būtų įrengti kiekviename sklype vėjo elektrines, kai vėjo nebūna, tai naudoti krosnis, kurioms būtų gaminami kuro briketai: iš šiaudų, kanapių, dilgelių, susmulkintų miško sausuolių, konkorėžių ir pan... Reikėtų šių medžiagų smulkinimo ir presavimo įrangos kiekvienai gyvenvietei, rengti bendras talkas, kad nei vienas spyglys ar šiaudelis nenueitų veltui, o pelenais tręšti savo daržus ir sodus, jų ištrauka purkšti nuo amarų ir kitų kirmėliukų. Jei prie kiekvieno kelio, gatvelės augtų gyvatvorės, tai per daug išlindusias, maišančias keliauti šakas irgi galima būtų panaudoti panašiems tikslams.
ArturasGeniu
 
Pranešimai: 83
Užsiregistravo: Pen 2007 10 19, 9:55
Miestas: Geniu km.

Standartinė ** Tre 2008 01 02, 19:57

ArturasGeniu rašė:Manau, kad tropikų miškai pagrinde kertami dėl popieriaus gamybos, šiuo metu labai kyla medienos, popieriaus kainos kasmet. Naujų plotų kanapių, rapsų ir kitų plantacijų plotų auginimui nereikėtų didinti miško kirtimo sąskaita, nes žemėje yra milžiniški plotai dirvožemio nepanaudoti: dirvonuojančios pievos, stepės, pusdykumės. Reikėtų tik dirbtinio drėkinimo sistemas paruošti, kurios atsipirktų po kokių 10-15metų finansiškai, bet ekologiškai dar greičiau, nes vasarą augalų plotai gamintų deguonį, valytų orą nuo CO2 pertekliaus ir vėsinų žemės paviršių nuo saulės spindulių kaitinimo, gautusis atvirkščias procesas, kaip šiltnamių naudojimas- būtų natūralus, ekologiškas gamtos kondicionierius- aušintojas.

Tikrai ne dėl popieriaus. Ruošiami plotai maistinių augalų plantacijoms, kuriuos ir mes patys valgom, taip pat didžiuliai plotai iškertami, kad būtų užauginta pašarinių kultūrų, kuriomis šeriami gyvuliai. Jeigu jau tikrai rūpi stabdyt globalinį atšilimą (nors kaip ir sakiau, kas čia žino, kodėl jis vyksta, bet tarkim, kad žinom), pirmas žingsnis būtų nebevartoti mėsos ir antras, kalbant jau ne vien apie globalinį atšilimą, bet apie miškus, nepirkti įvairių atvežtinių produktų, aliejų, kukurūzų, sojų, nes greičiausiai dėl jų užauginimo buvo iškirsta kas nors.

O dėl tų stepių, pusdykumių panaudojimo.. Tai mes puikiai matom, kuo viskas baigiasi, kai žmogus neapgalvotai nusprendžia čia šį tą pakoreguoti. Atrodo, nieko tokio. O paskui turim pasekmes. Labai tikiuosi, kad daugiau žmonės nežais dievų, nepasiekę jų lygio.

Čia va yra minimas toks reiškinys, albedas. http://www.blogas.lt/LaimisZmuida/32980 ... ilima.html. Praleidus visus juokus, yr labai naudingos informacijos. Apsodinus šviesias stepes neaišku, ar blogiau nebūtų.

Beje, stepės, pusdykumės turi savo augalus, gyvūnus, taip pat yra žmonės, kuriems per amžius tos stepės buvo jų namai. Manau, mes Lietuvoj sėdėdami net mintimis neturim teisės kėsintis į juos. ;) Pasakytų dabar kažkoks ateivis, nepajautęs mano gyvenimo būdo, kaip man reikia gyventi, kad gal mūsų augalai netinka, reikia pasodinti našesnių, produktyvesnių arba gal iškertam viską ir čia padarom plantacijas. Kiek nuo manęs priklausytų, taip duočiau į kailį, kad maža nepasirodytų. :)))

Beje, tas "milžiniškų dirvonuojančių plotų panaudojimas", jei toks būtų, būtų susijęs su labai didelėmis problemomis: cheminiu dirvožemio, vandens užterštumu, nes monokultūroms auginti naudojama chemija, biologinės įvairovės nykimu ir t. t. Ką aš žinau? Lyg ir ne mano svajonių ateitis. :)

ir dar - girdėjau aš apie kažkokį variantą, kad kažkas jau bandė daryti dykumų drėkinimo sistemas. Ir menu, kad negerai baigėsi. Gal galėtų kas pasakyt, kokie tai buvo atvejai, nes nebuvo aktualu ir iš galvos iškrito. ?
**
Taryba
 
Pranešimai: 355
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:34

Standartinė Basta Ket 2008 01 03, 3:48

Artimuosiuose Rytuose, kiek girdėjau, kur dykumos ir paremta viskas tik drėkinimu dirbtiniu. Tarkim, kad dykumos atsirado dėl žmonių, tai kad jos vėl užsodinamos, tai, matyt, tik geriau... Aišku, dirbtinis drėkinimas, negali būt išeitis visam laikui.
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė ** Ket 2008 01 03, 4:07

Taip, ir JAE, Dubajuj pavyzdžiui.. http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=999. Tačiau ten juk vanduo ne iš upių ir uždarų vandens telkinių, kaip suprantu, jamamas (nes jų ir nėra). Gal kada netingėsiu pagooglint, kas ten per atvejai. Kol kas tarkim, kad nieko prieš dykumų drėkinimą (sakydama dykumos, turiu omeny ir pusdykumes, stepes, pan.), nesakau, nes tikrai neatsimenu, kas ten buvo. Todėl palieku tai su klaustuku, nes tikrai dabar nežinau.
**
Taryba
 
Pranešimai: 355
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:34

Standartinė ArturasGeniu Ket 2008 01 03, 16:52

senovės Egipte buvo dirbtinai drėkinami kviečių laukai iš Nilo semdavo, buvo padarytas vandentiekis. Jo pagalba galėdavo užauginti 3 derlius per metus. Neturiu omenyje, kad reikia užsodinti iš karto visų 100procentų dabar esančios laisvos, be medžių, žemės. bet pabandyti nedideliais lopinėliais, po truputį, atsižvelgiant į vietinių gyventojų nuomonę ir pasekmes gamtai. Aš taip drasiai pasisakau ir agetuoju, todėl, kad pats tarnavau sovietų laikais Kazachstane, stepių, pusdykumių zonoje. Mačiau vietinę gamtą, dariau išvadas. Buvo karinis miestelis iš dalies apsodintais medžiais, kuriuos užaugino tik dirbtinai laistydami, nes vasarą lietaus ten dievas pagailėdavo. Taigis temperatūrų skirtumas atviroje vietoje ir medžių šešėlyje buvo akivaizdus, kaip rašiau anksčiau. Pavėsyje jausdavome didžiausią malonumą ir dievišką palaimą. Pasidžiaugti medeliais ir paieškoti maistelio atskrisdavo ir paukštukai. Stepėje žolė nuo karščio išdžiūdavo ir vaizdzelis atrodydavo nekoks :) Manau, kad augantis, žaliuojantis augalas gamtai, žmonėms žymiai naudingesnis už sudžiūvusį, nes jis gamina deguonį, sudaro pavėsį žemei ir stabdo globalinį atšilimą. Rusijoje, Stavropolio krašte yra padaryti dirbtiniai vandens kanalai, kuriuose sparčiai auga žolės. Žoles patvarko baltieji amūrai ir plačiakakčiai- maistelio visiems per akis. Atskrenda paukštukai, ateina pasiganyti ir atsigerti žvėreliai. Afrikoje sausuoju periodu nuolat vyksta kova dėl vandens, žolytės, ganyklų paieškos. Drambliukai per dieną gali suvalgyti apie 200kg medienos, o atauga ji žymiai lėčiau. Juk dykumos plotai kasmet didėja, plečiasi, jau pastebima iš kosmoso šie reiškiniai. Amazonės džiunglės baisingai kertamos ir naikinamos, mačiau filmuką dokumentinį, kad ten pastato celiuliozės gamyklą ir aplinkui viską iškerta. Mes galim juokauti ir spėlioti ar ginčytis šiais klausimais, kol dar atmosferoje yra pakankamai deguonies atsargų, bet kas bus vėliau, kai jos sumažės, kiek paliksime savo ateinančioms kartoms ? Manau, kad tada bus menki jouka. Pasižiūrėjau vaizdzelių iš kitų didmiesčių, tai medelių, žalumos nelabai radau, tik dangoraižiai ir betonas su asfaltu. Šiuo metu žmonių skaičius pasaulyje didėja, taigis ir miestai plečiasi, savaime sumažės medžių, augalų, nes reikės statyti naujus pastatus, tiesti gatves. Kuo didesnis bus betono plotas, tuo stipriau kais oras, tirps sniegynai ir t.t... Pastatus vasarą kaitina saulutė, o žiemą - žmonės, taigis gaunasis priklausomybė, kuriai naudojamas beveik visas kuras, teršiantis gamtą ir sukeliantis globalinį šiluminį efektą. Gyvuliukų auginimas labai prisideda prie atšilimo, bet šį reiškinį dar galima pareguliuoti, keičiant savo mitybos racioną. O namus pakeisti kol kas nėra taip greita ir paprasta, čia būtina masinė propoganda ir visų valstybinių, verslininkų interesų palaikymas. Turėtų būti atleidžiami nuo mokesčių ir suteikiamos beprocentinės paskolos, visiems, statantiems savo sklypuose ekologinius namelius. Tai vienintelis kelias išlikti sveikiems, gyviems ir mažiau priklausomiems nuo atvežtinio kuro kainų, vietinių verslininkų tarpininkų, šilumos teikėjų monopolistų. Vokietijoje yra mokestis nuo namo stogo ploto. Kai kurie žmonės nuo namo stogo surenka vandenį į požemines talpas ir laisto juo vasarą augaliukus. Jeigu sugalvoti karkasinę konstrukciją ant namo stogo, užauginti ten vynuogę ar vijoklius, tai visai nekaistų stogas nuo saulės ir augalų lapai prigamintų per vasarą deguonies, sumažindami, praskiesdami teršalų kiekį. Dėl stepių gyvūnų, tai jau atsiranda pas mus voriukų, dygliuotų augalų, kurie pasislenka po truputį šiauriau kasmet, taigis drėkinant nelabai jie išnyktų, gal tik pasikeistų jų buvimo zonos. Ir manau, kad kuo daugiau žalumos, tuo daugiau maisto, daugiau ir įvairių valgytojų atsirastų. Pasidomėkite statistika dėl bebrų Lietuvoje. Jie po karo buvo beveik visiškai išnaikinti, o dabar tiek daug prisiveisė, kad kojos nėr kur pastatyti laisvai :) Ar galėtų jie stepėje teip veistis ? Taigis kur yra medis- ten gyvybė ir kitos linksmos, naudingos pasekmės, gerinančios klimatą ir ekologiją... :)
ArturasGeniu
 
Pranešimai: 83
Užsiregistravo: Pen 2007 10 19, 9:55
Miestas: Geniu km.

Standartinė ArturasGeniu Ant 2008 01 08, 14:16

^^ rašė:Čia kaip ir ne prie atšilimo, bet teršalus naikina ir jų (medžių, gėlių ir kt. augalų) išleidžiami eteriniai aliejai - kvapai.

O jei žmonės sumažintų savo mėsos vartojamos kiekį, tai galbūt greit pasijustų, kaip klimatas normalizuojasi.


Parašykite prašau, kokį maistelį siūlote valgyti, atsisakant mėsytės ar kitokio gyvūninės kilmės maisto ?
Jei Jūs manote, kad augalinės kilmės maisto vartojimas nemažina globalinio atšilimo, tai ką siūlote valgyti, Bastute ? Juk Obuoliukai, riešutėliai, vaisiukai ir daržovės auga ant medžių arba yra augalai, kurie ne tik valo orą, gamindami deguonį, bet ir suteikia žemei pavėsį, drėkina orą, garindami vandenį, tai irgi savotiška vėsinimo forma, ypatingai mažai mūsų aptarta forume, dar nukritę pernykščiai medžių lapeliai, pridengia pavasarį pliką žemę, neleisdami įkaisti jai, kai medžiai dar be naujų lapų, tai savotiškas mulčio sluoknis, labai gerai izoliuojantis dirvožemį nuo tiesioginių saulutės spindulių, atliekantis unikalų vaidmenį, sulaikant drėgmę sausuoju periodu. Prašau parašykite savo argumentus, paneigiančius mano nuomonę.
ArturasGeniu
 
Pranešimai: 83
Užsiregistravo: Pen 2007 10 19, 9:55
Miestas: Geniu km.

Standartinė ArturasGeniu Ant 2008 01 08, 15:11

^^ rašė:CO2, dabar sužinojome, jog metanas 21 kartą daugiau įšildo orą, taigi gyvulių pramonė nepalyginamai čia kaltesnė...

Tačiau, mano manymu, svarbiausia yra žmonių gyvenimo būdas. Ir Žemė nuo mūsų stengsis apsivalyti, kol mes jo nepakeisime.

Globalinio atšilimo rezultatas - tvanas, tvanas - žmonių skaičiaus mažėjimas.
Vadinasi, piktybines ląsteles organizmas šalina... Tai tapkim greičiau gėrybinėm... Visais atžvilgiais...

Gamtoje gyvuliukų skaičių reguliuoja plėšrūnai. Kadangi jų trūksta, tai ir procesai, vykstantys gamtoje, išsiderina į neigiamą pusę. Daugelio žmonių gyvenimo būdas labai nuostolingai veikia gamtiniams procesams ir jų sveikatai. Pvz. Toks gražus augalėlis tabakas yra naudojamas globalinio atšilimo skatinimui. Kiekvieną dieną žmogeliai išleidžia daugybę tonų teršalų, kurie nuodija mus visus. Šitų pačių ir kitų žmonių sveikatai kasmet naudojamos milžiniškos lėšos gydymui. Jei sau specialiai kenkiančių žmonių nieks negydytų, o vyktų naturali gamtinė atranka, kur išliktų gyventi tik sveiko būdo žmonės, kiek galima būtų lėšų panaudoti kasmet ekologijos pagerinimo reikalams, medelių sodinimui. Jei mokslininkai paskaičiavo, kad kiekviena surūkyta cigaretė sutrumpina to žmogaus gyvenimą kokiom 7 minutėm, tai manau, kad kiekvienas pasodintas medelis, prailgina visų žmonių gyvenimą kelis kartus ilgiau, nes procesas vyksta beveik nesustojamai šiltuoju periodu. Mėsytės pramonė šildo orą ne vien tik gyvuliukų išskiriamomis dujomis, bet ir visom priemonėm, susijusiom su kuro, kitos energijos išlaidoms jų maisto auginimui, apdorojimui, transportavimui ir personalo, pastatų išlaikymui. Tuo tarpu, pasodinus augalėlį ar medelį, maisto reikmėm, reikėtų minimaliai jį palaistyti ar kitaip pagloboti, manyčiau tam skirtos sąnaudos ar išlaidos būtų kelis šimtus kartų mažesnės už kiauliuko ar karvytės užauginimą ir tolimesnį apdorojimą iki patiekalo pateikimo ant pietų stalo.
ArturasGeniu
 
Pranešimai: 83
Užsiregistravo: Pen 2007 10 19, 9:55
Miestas: Geniu km.

Standartinė Basta Ant 2008 01 08, 20:45

ArturasGeniu rašė:Parašykite prašau, kokį maistelį siūlote valgyti, atsisakant mėsytės ar kitokio gyvūninės kilmės maisto ?
Jei Jūs manote, kad augalinės kilmės maisto vartojimas nemažina globalinio atšilimo, tai ką siūlote valgyti, Bastute ?


Kaip tai, būtent augalinį aš ir siūlau. :)
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė ArturasGeniu Tre 2008 01 09, 8:15

Taip ir maniau, bet kodėl tada rašote, kad augalai, madžiai... neprisideda prie globalinio atšilimo mažinimo ? :) Pagavau meluojant aha... ? :D
ArturasGeniu
 
Pranešimai: 83
Užsiregistravo: Pen 2007 10 19, 9:55
Miestas: Geniu km.

Standartinė ArturasGeniu Tre 2008 01 09, 8:31

Dar vieną palyginimą parašysiu, jei dar Jums neatsibodo. Jūs gyvenate prie jūros, tai turbūt mėgstate retkarčiais pasideginti, pasivaikščioti pajūryje, kopose ? Pasakykite ar nepajautėte temperatūros skirtumo nevėjuotą dieną sėdint smėlio kopos duobutėje vidurdienyje ir panašiu metu nuėjusi į kalnapušių, pušų pavėsį ? Man, gyvenant šiek tiek toliau nuo jūros, bet teko pajusti šiuos skirtumus. Dar, vakar pradėjau skaityti Lietuvos mokslininkų broliukų Navasaičių knygutę apie medelius, tai jie net bandymais nustatė prieš 30 metų, kad miške, saulėtą dieną yra vėsiau 2-5 C laipsniais, negu tuo metu atviroje vietoje, pav. pievelėje, jau nelyginant, kaip aš rašau, sėdint mieste, ant pliko asfalto, kur net kiaušinis sugebėtų iškepti :) Taigis, prašau patikėti nusipelniusiais Lietuvos mokslininkais, jei manim nenorite tikėti ir pagaliau pritarkite mano siūlomam projektui, kaip ir Anastasija siūlo knygoje, kad pasodinus kuo daugiau medelių, ypač mieste, gyvenvietėse, mes ypatingai prisidėtume prie globalinio atšilimo mažinimo, neišleidę beveik nė cento, o poveikį justume daugybę metų, priklausomai nuo medelio amžiaus. Pvz. ąžuoliukas mus ir ateinančias kartas galėtų saugoti apie 1000 metų, ginkmedis sugebėtų ir virš 2000 metų. Mums tereikia tik noro pasodint, ir supratimo juos prižiūrint ir saugant nuo bebrų ir kitų dvikojų :D
ArturasGeniu
 
Pranešimai: 83
Užsiregistravo: Pen 2007 10 19, 9:55
Miestas: Geniu km.

Standartinė Laimis Ket 2008 01 10, 17:50

ArturasGeniu rašė:Dar, vakar pradėjau skaityti Lietuvos mokslininkų broliukų Navasaičių knygutę apie medelius, tai jie net bandymais nustatė prieš 30 metų, kad miške, saulėtą dieną yra vėsiau 2-5 C laipsniais, negu tuo metu atviroje vietoje, pav. pievelėje.


Miške visada yra šilčiau nei ant pievutės išskyrus tą minėtą - saulėtą vasaros dieną. Šilčiau žiemą, šilčiau dalį pavasario ir šilčiau dalį rudens. Be to, nepamirškime, kad dar yra NAKTYS. Ir jos būna visais metų laikais. Ir naktys ilgesnės už saulėtas dienas, o naktimis miške šilčiau tais pačiais 2-5 laipsniais.

Dar keletas pavyzdžių kada medžiai labiau kaitina orą, o nei vėsina.

1. Ruduo. Šalna aptraukė žolę. O ten kur medžiai šalnos visai nebuvo. Po medžiais šilčiau.
2. Šalna arba sniegas dengia žemę. Atskridę saulės spinduliai atsimuša ir lekia aukštyn. Medžių tamsūs kamienai sugeria tą šilumą. Ir vėl šilčiau.
3. Medis aukštesnis, todėl savo kūnu 10 minučių ryte ir 10 minučių vakare daugiau geria saulės spindulius. Ir vėl šilčiau.
4. Medis turi dvi puses. Viena teikia pavėsį, kita - geria spindulius. Kai karšta žmogus slepiasi pavėsinėje medžio pusėje, o kai šalta, tai labai gera atsiremti į medį iš pietinės pusės ir kartu su juo gerti spindulius. Jo kamienas būna įšilęs. Mūsų sklypą juosia miškas iš trijų pusių išskyrus pietinę. Tai kad žinotumėt kokį karštį duoda mums tie medžiai. Jei pasodinta medžių juosta, tai pavėsinėj pusėj šalčiau, bet kitoje medžio pusėje tarsi skydo sulaikyti spinduliai labai šildo.

Artūrai, suskaičiuokite ir naktis, ir šaltąjį periodą ir pamatysite, kad medžiai daugiau šildo nei vėsina.

Pagalvokite dar ir apie dinozaurų laikus. Tada buvo labai šilta, labai karšta, nors visą planetą dengė miškai. Jei jūsų teorija būtų teisinga, tai tada turėtų būti buvę labai šalta. Bet iš šio pavyzdžio mes galime suprasti, kad medžio šešėlis globaliniam atšilimui jokios įtakos nedaro.

Medžiai gali gelbėti mus nuo globalinio atšilimo, bet ne savo šešėliu, o dėl to, kad sugeria CO2 dujas ir saugo jas savo kamienuose. Nereikia manyti, kad jie veikia kaip filtrai ir amžinai perkošia per save CO2. Ne, jie veikia kaip talpos, talpyklos. O tai reiškia, kad jie gali sugerti tik ribotą kiekį CO2. Todėl pasodinus mišką ant plyno lauko jis 100 metų sugėrinės CO2, o po to daugiau nebesugėrinės. Nes tik tiek telpa į mišką. Po to, seni medžiai turės nukristi, išskirti CO2 ir į jų vietą galės užaugti nauji medžiai, kurie vėl patalpins savo kamienuose tą anglies kiekį. Taip kad medis yra tik laikina anglies (C) talpykla, kurios surinkimo amžius 100 metų.

Yra daug talpesnių talpyklų. Pavyzdžiui, vandenynas sugeria daug CO2, kuris nusėda paskui ant dugno ir užsikonservuoja milijonams ar milijardams metų. Pavyzdžiui, pelkės, kur sugeriama anglis pasilieka tūstančius ar milijonus metų. Palyginti su medžiais, šie dariniai daro šimtus ar net tūkstančius kartų didesnį poveikį.

Labai abejotinas klausimas yra ar medžiai prisideda prie globalinio atšilimo mažinimo. Naujausi mokslininkų duomenys parodė, kad medžiai kvėpavimo procese išskiria metaną, kuris galbūt klimato kaitai yra dar pavojingesnis. Be to, medžiai išgarina labai daug vandens, o vandens garai veikia kaip šiltnamio dujos 21 kartą stipriau nei CO2.

Jeigu jau norite remtis mokslininkais, tai remkitės IPCC mokslininkų susirinkimu, kurie ir skleidžia visą šitą alasą dėl globalinio atšilimo. Bet medelių sodinti jie nesiūlo? Kodėl? Gal tiesiog dėl to, kad tai nepadeda?

Medeliai labai reikalingi mūsų visatai. Bet ne dėl globalinio atšilimo mažinimo. Apskritai dar nelabai aišku kas tas globalinis atšilimas ir kodėl jis vyksta. Juk dinozaurų laikais nebuvo pramonės, niekas nekasė ir nedegino naftos ir anglies, bet atšilimas buvo žymiai didesnis. Ir tokių atšilimų mokslininkai priskaičiuoja 5-6. Kodėl jie vyko? Niekas nežino. Masiniai įvairovės išmirimai irgi vykdavo. Išmirdavo 90 procentų rūšių. Dabar dar mažai išmirė. Tornadai štai nušluoja Amerikos pakrantę ir sakoma, kad tai dėl atšilimo, bet jūs įsivaizduokite dviejų kilometrų ledo sluoksnį virš Lietuvos. Ten jokios medelio ir žolytės nelieka. Ir ilgam. Ir palyginus su tornadais, tai žymiai didesnė katastrofa. Ir tai vyko ne dėl anglies ir naftos kasybos.

Medeliai reikalingi, bet visai dėl kitų priežasčių. Ne dėl globalinio atšilimo mažinimo.
Statyba iš šiaudų briketų (kytkų):
http://blogas.lt/siaudunamai
Laimis
Taryba
 
Pranešimai: 318
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:23

Standartinė ** Ket 2008 01 10, 17:55

Kur įskaitei melavimą, tai bent aš nesupratau, teks paaiškint. :)
Aš niekur nesakiau, kad negalima savo reikmėms pasisodinti augalų, Basta lyg irgi, tačiau šioje temoje kalbama apie globalinį atšilimą ir medžių sodinimą kaip kovos su globaliniu atšilimu priemonę. Tai kurioje vietoje melas? Manau, ir šiaip reiktų atsargiau su kaltinimu melavimu, net ir juokais. ;)

Dar toks pastebėjimas. Vasarą miške temperatūra keliais laipsniais žemesnė negu lauke, tačiau žiemą miške bent keliais laipsniais yra šilčiau negu plyname lauke. Ar nėra taip, kad miškas išlygina svyravimus, sušvelnina klimatą, tačiau jeigu imant visus metus, tai ar nesigauna panašiai kiek vasarą miške yra vėsiau, tiek žiemą keliais laipsniais yra šilčiau. Įdomu būtų gaut kokius duomenis.

Tuo pačiu metu rašiau ir parašiau panašią mintį. :)
**
Taryba
 
Pranešimai: 355
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:34

Standartinė ArturasGeniu Ket 2008 01 10, 20:17

taip parašiau po Bastutės raginimo atsisakyti mesytės, nes valgant augalinį maistą, jį reikia ir pasodinti kaip vaismedžius ir daržoves, taigis, sodinant augalus, manau, kad būtų prisidėjimas prie klimato gerinimo.
p. Laimi, juk Andrius chemikas parašė, kad medis saulės energiją panaudoja maksimaliai fotosintezei, kad pasigamintų jo audiniai, gliukozė ir didelę dalį medžiagų atiduoda šaknimis grybams pamaitinti. Kamiemas ir plikos šakos žiema truputį apšyla, bet juk ne tiek kiek asfaltas ir betonas ar pro langus kambariai ar automobilių salonai. Be to šilumos iliuziją miške sudaro užuovėja ir vėjo atnešta dienos metu šiluma iš laukų ar saulėtų properšų tarp medelių nuo sušilusios žemės. Medžiai sulaiko šilumą nuo žemės ir nepraleidžia šalčio iš viršaus, kai būna šalnos, tai veikia kaip izoliatorius, bet pats medis tai juk nešildo naktimis ar žiemą miške. Pakankamai pabraidžiau po miškus, kad tai pastebėčiau. Išgarindami vandenį lapais neprisideda nė 1 laipsniu prie globalinio atšilimo, nes vandens garai pakyla aukštyn, kur sussiformuoja debesys, ten jie atvėsta ir žemėn iškrenta lietus arba sniegas, kuris yra žymiai vėsesnis, todėl atšaldo orą ir žemę žymiai stipriau, nei medžių išskirti garai. Juk po lietaus visada būna vėsiau, nors ir išlenda saulutė, prisiminkite vasarą :) Be to koks pasulinio vandenyno plotas ir koks liko dar augančių medelių, manau santykis būtų virš 100 kartų didesnis. O ties pusiauju vanduo garuoja iš visų vandens paviršių ir dieną ir naktį, beveik be perstojo, nes dar vėjas padeda. Kiek žmonės ir gyvuliukai garų iškvepia kasdien, kai žiemą medžiai miega ? Dinozaurų laikais, skaičiau forume, kad nebuvo žolės, taigis manau, kad žemės paviršius labiau įkaisdavo, be to manau, kad iš žemės gelmių išsiveršdavo didesnis kiekis šilumos, nes žemės pluta buvo plonesnė, kuri dabar stipriau sulaiko tą šilumą, gal dar buvo kitos papildomos priežastys. Dėl apledėjimų gali būti kalti vulkanų dūmai ar dulkės po kokio nors kataklizmo, nes per juos negalėtų praeiti tiesioginiai saulės spinduliai, kurie įkaitina gruntą. Kad žiemą lapuočių medžių miške būtų šilčiau 2-5 C, tai labai abejoju, bet galėsiu pats patikrinti ateinantį savaitgalį su elektroniniu termometru vardan teisingumo :D Jei manote, kad vyresni medžiai nebesugeria CO2, tai jie dienomis gamina deguonį, kuris praskiedžia likusius teršalus, juk deguonis mažiau sulaiko šilumos prie žemės paviršiaus, negu kiti teršalai ir dujos. Dar apie medžių kamienus. Palyginkite pvz. raudonų plytų namelio sienos įkaitimą ir medžio kamieno dieną ir jau sutemus, manyčiau, kad tai būtų gerokai virš 10C įkaitimo ir šilumos išspinduliavimo skirtumas. Turėjau kadaise tokį sodo namuką, tai šilumą jausdavau ilgai po sutemų net apie 1m nuo sienos. O medžio kamienas, jei šakos bus nenugenėtos nuo žemės, tai neturėtų visai įkaisti, pvz. eglės ar beržo, ar liepos ir t.t... Taigis, Laimi, dar vis neįtikinai... prašau daugiau palyginimų :)
ArturasGeniu
 
Pranešimai: 83
Užsiregistravo: Pen 2007 10 19, 9:55
Miestas: Geniu km.

AnkstesnisKitas

Grįžti į Aplinkosauga

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias