ArturasGeniu rašė:Saulius Jasionis rašė, kad Lietuvos teritorija buvo apaugusi mišku 80-90procentų, maždaug prieš 1000metų, tai manau, kad gamtai to norėjosi, jei ji užaugino čia mišką. Šiuo metu liko tik apie 30procentu miško. Manau, kad panaši situacija ir kitose šalyse. Taigis mano pasiūlymas ir buvo pirmiausia paremtas tuo, kad reikėtų sugražinti žemei žaliąjį rūbą kiek įmanoma daugiau
Tai žinoma. Aš irgi nuolatos kartoju, kad gyvename miškų zonoje ir, kad reikia sugrąžinti natūralų miškingumą mūsų kraštams. Tačiau teigiu, kad su globaliniu atšilimu tai neturi beveik nieko bendro.
ir manau, kad pagerėtų tuo pačiu ekologija, oro švarumas ir miško šešėlis pristabdytų globalinio atšilimo spartėjimą. Ar Jūs neįžvelgiate visai šešėlio įtakos šiam procesui ? Aš manau, kad kažkokią svarbią dalį sudaro ir medžių šešėlis ir išskiriamas deguonis
Ne, neįžvelgiu. Nes pagal fizikos dėsnius kiek atskrenda energijos iš saulės, tiek atskrenda. Ar ten medis stovi, ar asfaltas, ar kas nors kitas vis tiek naudojamas tas pats energijos kiekis. Medis tai panaudoja fotosintezei, asfaltas šilumai. Vėliau medis gražina tą energiją per kitus kanalus - praėjus per gyvybės grandinę tas pats kiekis grįžta į atmosferą. Asfaltas gražina tą energiją greičiau. Bet gražina tą patį kiekį. Nes juk negali prigaminti asfaltas daugiau energijos, nei buvo.
Jei ir yra kažkokia šešėlio įtaka, tai ji yra labai mažytė ir į globalinio atšilimo priežastis nėra įskaičiuojama. Kaip nėra įskaičiuojamas ir žmonių iškvepiamas CO2. Nes kiekiai yra labai maži. Nors yra žmonių, kurie stengiasi kvėpuoti mažiau ir taip stabdyti globalinį atšilimą, bet tai labiau juokinga, nei duoda naudos.
O globalinis atšilimas kyla ne dėl šešėlio trūkumo, o dėl šiltnamio dujų. Paskaitykite dar kartą atšilimo priežastis. Ten šešėlis net neminimas.
ir net biokurą žymiai naudingiau naudoti vietoj iškasamo atvežtinio kuro ar visokių šiukšlių, padangų deginimo ir pan...
Ką reiškia naudingiau?
Nafta, anglis, dujos, durpės, mediena, augalai... Visa tai dega. Ir visa tai yra atsinaujinantys šaltiniai. Skirtumas tik tas, kad nafta, anglis, durpės, dujos susiformuoja per ilgą laiko tarpą - tūkstančius metų, o mediena per šimtą metų, o žoliniai augalai per metus.
Metuose yra skirtumas, bet energijos kiekis yra toks pats. Tai jei metuose jums yra svarbumas, tai tada reikėtų deginti ne naftą, o medžius. Bet dar geriau yra deginti augalus, nes jie atsinaujina dar greičiau. Taigi, jei nuosekliai laikytumėtės savo požiūrio, tai turėtumėte naikinti medžius ir sodinti žolę ir tą žolę naudoti kaip biokurą.
Žmonių - medienos naudotojų padidėjo net kelis milijardus nuo tų laikų, kai Lietuvoje dauguma medžių buvo gerbiami ir laikomi šventais.
Na, va matot. Biokuras yra labai blogai. Iškertama labai daug medžių.
Taigis ko nėra žemėje, tas yra vandenyje ir procesas vyksta panašus: pelkėje durpės, o krante- dirvožemis, juodžemis, humusas.
Taip, dirvožemis irgi yra anglies talpykla. Bet palyginus su pelke, tai yra mažytė talpykla. Tas gerai, kad jos yra daug. Įdomu tai, kad stepėse, po žole anglies susikaupia daugiau, nei miške po medžiais. Medžiai savo kamiene sukaupia daugiau, o stepė daugiau juodžemyje.
Manau, kad durpių krante nelieka, nes dirvos mikroorganizmai yra alkanesni
ir suvalgo jas pilnai, nes gal po vandeniu nelabai gali užsiveisti grybai ar kitokie durpių valgytojai.
Ne alkanesni, o kitokie. Ten kur oro yra (dirvožemyje) gyvena aerobiniai mikroorganizmai ir skaido celiuliozę, o kur oro nėra (pelkėje), gyvena anaerobiniai mikroorganizmai ir verčia tai durpėmis.
Taipogi, rodė per tv laidą iš Kamanos pelkės, tai ten augo nedideli berželiai ir pušelės ant storesnio kiminų patalėlio, kur žmogus gali lengvai praeiti.
Ne, pelkėje medeliai neauga. Kai jau pelkė užželia, tai jos pakraščiuose ima rastis medelių, o galiausiai, žinoma ji visa užauga medžiais. Tai tie medeliai auga pakraščiuose, o ne pačioje pelkėje. Būtent tokius medelius galėjo rodyti per TV. Jie labai skurdūs ir "kvėpuoja" tokiais kiekiais kaip žolė, o ne kaip normalus medis.
Dar manyčiau, kad augalai, medžiai tai vieninteliai gyvybės suteikėjai žemėje. Jie atlieka visas funkcijas žmonių gyvybei palaikyti, o klimatą sunormalizuoja, kad būtų kuo geresnės gyvenimo sąlygos, nes kur jų nėra, ten ir žmogui nelabai jauku, sunku išgyventi.
Žinoma. Medeliai ir kiti augalai yra labai labai reikalingi. Tai gyvybė, įvairovė, ekosistema... Ir su viskuo sutinku, kol nepradedate šnekėti apie globalinį atšilimą.
Nes globalinis atšilimas yra labai sudėtingas reiškinys ir labai sunkiai suprantamas. Aš manau, kad šitas visas skandalas su globaliniu atšilimu yra sugalvotas, kad nuslėpti tikrąsias problemas. Va, vietoj to, kad atlikti tikrai reikalingus ir neabejotinus darbus - išvalyti upes, surinkti šiukšles, neteršti oro, surinkti dulkes nuo kelių - vietoj to, žmonėms yra pakišamas globalinis atšilimas, teorija, kuri yra labai abejotina. Ir žmogus pradeda daryti visokias nesąmones - sodinti medžius, mažiau kvėpuoti, nevalgo kopūstų, kad mažiau bezdėtų ir panašiai. O gi visai ne tai reikia daryti. Upės, šiukšlės, grynas oras, štai ką turime spręsti, o ne galvoti apie globalinį atšilimą, kuris yra labai abejotina teorija, nes sunku ten viską suskaičiuoti.
Anksčiau aš paklausiau kiek žmogus galėtų laiko išgyventų uždaroje, neventiliuojamoje erdvėje, nedideliame tūryje? Kažkodėl tai neparašėte, gal sąmoningai nutylite tokį faktą, kaip ir kiti mokslininkai, kad žmogus negalėtų nė dienos išgyventi be augalų, medžių teikiamo deguonies ir perkaistų jo plaučiai.
Žinoma, visiškai sutinku.
Bet su globaliniu atšilimu tai nieko bendro neturi.
Išvada seka tokia, kad žmonės, kiti gyvūnėliai yra visiškai prikalusomi nuo augalų, medžių teikiamo deguonies ir negalėtų išgyventi nedidelėje uždaroje erdvėje net kelių minučių, priklausomai nuo tūrio.
Visiškai sutinku, bet su globaliniu atšilimu tai nieko bendra neturi...
Šiuo metu pagrindinis oro, klimato šildytojas žemėje yra žmogus valgydamas pats ir dalyvaudamas kituose gamybos procesuose. Taigis mažėjant medžių ir vyksta globalinis atšilimas.
Globalinis atšilimas vyksta ne dėl to, kad mažėja medžių. Globaliniai atšilimai vykdavo ir tada kai medžių būdavo labai daug ir kai labai mažai. Globalinis atšilimas nuo medžių mažai priklauso. Yra kitos, daug svarbesnės atšilimo priežastys, kurias, beje, žmogus besodindamas medžius ir sukelia. Štai žmogus veža medelį su automobiliu, įdeda jam durpių, laisto, o visa tai ir sukelia globalinį atšilimą. Todėl medžių sodinimas yra blogai. Turėtume nukreipti mintis į tai, kaip išsaugoti kuo daugiau medžių, o ne kaip pasodinti.
Medžių užimamas plotas nuo to kiek jų pasodinama nepriklauso. Vienas miškininkas pasodina tiek medelių per vieną kartą, kiek visi kiti Lietuvos žmonės kartu sudėjus per visą savo gyvenimą. Bet ar nuo to didėja miškų skaičius? Ne. Nes kiek pasodinama tiek Lietuvos ir nelietuvos gyventojai prašo nukirsti. Iš čia akivaizdžiai matosi, kad medžių kiekis nepriklauso nuo SODINIMO. Medžių kiekis priklauso nuo kažko kito, vat į tą kitą ir galėtume susitelkti ir daryti, kad Lietuvoje medžių būtų daugiau, o ne kalbėti beverčius sakinius apie globalinį atšilimą, kurio ir patys nesuprantame.