Orų spėjimai

gamta ir jos reiškiniai

Moderatorius: Prižiūrėtojai

Orų spėjimai

Standartinė Basta Tre 2006 06 14, 13:40

Paveikslėlis

Apie kregždes - skraido aukštai, nelis, žemai - lis. Dar pastebėjau, kad jei jos pratisai šaukia ir sklando aukštai ratais, bus giedra ir karšta, o jei čvirpina, na, kitokia giesmelė, tokia tarsi vandens čiurlenimas, tada bus debesuota, greičiausiai lis. Jei pamatysi kregždę gana aukštai lakiojančią, bet giedančią tą čiurlenimo giesmelę, bus debesuota šiandien, gal būti ir kad lis, bet jau po kelių dienų.

Sako, kad raudonas daungus - rytoj vėjuota.

Kikiliai "riaumoja" - gali būti, kad krenta slėgis...

Katinas gulas į šiltą vietą namie - bus šalčių... :)

Manau, kad galima ir iš kirų/žuvėdrų nuspręsti tiems, kas prie jūros, jei ryte jie gausiai skrenda į šiaurinę pusę - bus šilta diena...

Arba jei jie/jos skraido ratu ir klykia, gali būt apsiniaukę, dargana, lietus...

Tai tiek, pasidalinkit. :)
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė Laimis Šeš 2006 07 29, 0:39

Kiekviena vieta turi savo klimatą. Pvz., visur palyja, o pro mus nuolatos debesys kraštu praeina. Iš visų pusių eina, bet nelyja. Manau, kad tai dėl aukštos apylinkių vietos, ir dėl laukų aplinkui. Kažkur prisodinus medžių galima būtų susiorganizuoti daugiau lietaus, nes medžiai sustabdytų vėją, o šis neprapūstų tų debesų pro šoną.

Čia turbūt kalbu apie 10-20 km spindulį.

Kažkas sakė, kad orus galima atspėti net kelis metus į priekį. Tam reikia. Kasdieną pildyti kalendorių: vėjo kryptis ryte ir po pietų, krituliai, temperatūra... Po kelių metų galima atkalti sistemą ir spėti orą savoj apylinkėj su dideliu tiklsumu.

O visos tos kregždės, skruzdėlynai, raudonos saulės....tai..mmm... na, nebepasitikiu. Kiek kartų mačiau žemai kregždę ir jokio lietaus...

Yra dar vienas dalykas. Žmogaus kūnas jaučia orus. Nekalbu čia apie bobučių sąnarius. :) Bet jei gyveni gamtoje, tai pradedi jausti, kūnas jaučia... pasakomingai ir tu supranti lis ar nelis, vėjas pūs ar nepūs... kažkoks oro jausmas yra. ;) Tik reikia ganėtinai ilgą laiką gamtoje būti.
Statyba iš šiaudų briketų (kytkų):
http://blogas.lt/siaudunamai
Laimis
Taryba
 
Pranešimai: 318
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:23

Standartinė Basta Šeš 2006 07 29, 1:11

visa gamta duoda ženklus, negi niekad nejautei? :roll:

iš kregždžių galiu gana lengvai nustatyti, koks bus oras ne tik šiandein ar rytoj, bet ir po kelių dienų...jos žino, ką daro :)


prieš kelias dienas ėjau mišku, pasidarė neįprastai tylu, pamaniau - tuoj lis. taip ir buvo, nukrapijo keli lašiukai.

visa gamta duoda ženklus. tereikia išmokti juos suprasti, išjausti, stebėti.
nebereikės sudarinėti nė kalendoriaus.


ne veltui yra išlikę tiek žmonių orų spėjimų, kaip 7 miegalių diena ir t.t.
aišku, kiekviena vietovė skirtinga, gal jei tinka vienai tas spėjimas, tai netinka kitai vietovei ir t.t., tam reikia jau metskaičio.
tačiau gyvūnai ir augalai elgiasi daugmaž būdingai visur, taigi iš jų spręst lengviau ir tiksliau.
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė Neringa Pir 2006 07 31, 11:10

Šiemet sužinojau, kad "kielės ledus išspardo". T.y. kai pavasarį pasirodo kielės, tai likęs sniegas ar ledas kaip mat ištirpsta. Va koks įdomus dalykas. Kaimynai sakė - veikia.
Neringa
Taryba
 
Pranešimai: 95
Užsiregistravo: Pir 2006 06 19, 13:52
Miestas: Vilnius

Standartinė Aurimas Pir 2006 07 31, 15:22

Dėl to kielės kai kur vadinamos ledspirikėmis :)
Aurimas
Pažįstamas
 
Pranešimai: 191
Užsiregistravo: Ant 2006 07 11, 15:09

Standartinė Basta Pir 2006 07 31, 22:16

Hm.. :)
Tai vat, galvojau, kad ten pas mane kregždės skraido, o pasirodo, čiurliai taip gerai orą pasako irgi. :)
Che...

egismas rašė:Seniai pastebėjau-jei saulė horozonte leidžiasi ne į debesis-rytoj bus gera, saulėta diena. Ir atvirkščiai. Bent jau vasarą tai tikrai. Ratilai aplink mėnulį-keisis oras. Kažkur namuose turėjau knygą "100 meteorologijos mįslių". Ten daugiau visko yra.


Laimis rašė:Radau gerą nuorodą apie orų spėjimus.
http://samogitia.mch.mii.lt/TAUTOSAKA/orai.lt.htm


Neringa rašė:egismas Rašo:
Seniai pastebėjau-jei saulė horozonte leidžiasi ne į debesis-rytoj bus gera, saulėta diena. Ir atvirkščiai. Bent jau vasarą tai tikrai. Ratilai aplink mėnulį-keisis oras. Kažkur namuose turėjau knygą "100 meteorologijos mįslių". Ten daugiau visko yra.


Reiktų atsišviesti tokią vertybę.

Dar kelios nuotrupėlės:

Jei saulė leidžiasi raudona - bus vėjuota.
Jei vakare rasota žolė, rytoj bus giedra.
Jei saulė leidžiasi pro debesis, bet horizonte debesų nėra, tai rytoj pirmoj dienos pusėj žada būti debesuota, o popiet prašvisti (patikrinau - veikia). Nu bet tik pagalvokit - kokia logika - atitinka ir grafinį vaizdą danguje - viršuje debesys, apačioje giedras dangus, pirma dienos pusė debesuota, antra giedra. Taigi Dievas taip aiškiai viską sukūrė. Negi mes taip stipriai norėjome apsimesti kvailučiais ir nieko nesuvokiančiais, kad taip nusiritom? Gi Anastasija sakė, kad žmonės žinodavo minimum 3 metams į priekį orus. Tai negi tai turėjo būti sudėtingas mokslas?


Mindaugas Lisauskas rašė:Taip pat ir aš žinau keletą orų spėjimo iš gamtos. Mano seneliai visada sakydavo:
Jei vištos eina tūpti su saule (t.y. sutupia nakčiai saulei leidžiantis arba tik ka nusileidus) - rytoj bus geras oras, o jei vaikšto po lauka, lesinėja, kapstosi net ir sutemus - rytoj iš pat ryto bus ūkanota ir lis.

Jei varnos žiema tupi medžių viršūnese - lauk atšalimo, o jei vidurinėse medžių šakose arba ant žemės - lauk atodrėkio.

Jei vakare saulei nusileidus ant kalvos yra šilčiau, o pakalnėje šalčiau - tai geras oras dar išsilaikys, o jei nesijaučia temperatūrų skirtumas - lauk rytoj jei ne is pat ryto tai po pietų lietaus.

Smarkus lietus ankstų rytą (prieš pat saulės tekejimą) - gero oro požymis visai dienai.

Jei lyja su saule t.y. pasirodo vaivorykštė - lauk lietučio ir rytoj.

Šie požymiai tikrai 100 proc veikia.

Na tai tiek ant greitųjų prisiminiau. Šiaip aš budamas kaime daugiau ar mažiau žinau koks bus oras ir be sinoptikų prognozes. Tačiau gyvenant mieste daugelis mano žinomų oro spėjimo požymių nebegalioja.


Basta rašė:dėl šiltnamio efekto, pastebėjau, daugelis irgi nebegalioja:(


Perkelta iš http://anastasija.lt/forum/viewtopic.ph ... 582772be6b
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė Basta Pir 2006 07 31, 22:45

ORŲ SPĖJIMAS

(Parengta pagal Igno Končiaus paskelbtas publikacijas)

Gyvuliai atspėja orą

Senovėje žmonės oro atmainas dažnai spėdavo iš gyvulių bei paukščių „pranašavimų”. Kaime dažnai ir dabar apie oro atmainas spėliojama iš įvairių gyvių elgesio. Štai kai kurie būdingesni:



* Avis bliauna prieš didžiuosius šalčius.Žemaitijos peizažas. Jono Danausko nuotrauka
* Gyvatės prieš lietų išeina pasivaikščioti.
* Į akis musės lenda prieš lietų.
* Jei katė guli šalia krosnies uodegą nuleidusi, tai greitai lis.
* Jei vemia katinas, bus blogas oras.
* Jei varna žiemą žiūri tupėdama į pietus, tai bus atodrėkis.
* Jei vasaros vakare karvės iš tvartų griaunasi, tai rytą bus geras oras.
* Jei žąsis galvą laiko po sparnu, tai greit speigas užniks.
* Jei kirmėlė ėda žiedus nuo obelų, tai ateinanti žiema bus gili.
* Jei kuosos kranksi, bus šarma.
* Jei katė nagais drasko lovą, kėdę ar stalą, bus dideli vėjai.
* Jei vakare uodai „pipirus grūda” (laksto žemyn ir aukštyn), ryt bus saulėta.
* Katė žoles ėda – lietų pranašauja.
* Perkūno oželis rėkia prieš lietų.
* Varlės iš vakaro kurkia – rytui giedrą neša.
* Volungės prieš giedrą klykia.

Plačiau apie oro spėjimus

*

Spėdamas orą žemaitis dėmesį kreipia į dangų, žemę, jūrą, marias, ežerus, upes, miškus, girias, kalnagūbrius, daubas, pievas, laukus, gyvulius, paukščius, mašalus, vabzdžius, medžius, krūmus, augalus, gėles, žinoma, ir pats savęs nepamiršta.
*

Žmogus specialiai tam yra ir įrankių prisigaminęs, kad geriau už kitus orą atspėtų.
*

Paprasčiausia priemonė bene ši: iš šiaurės pusės tarp pastato sienojų pastogėj įkišta nubirusių skujų laiba eglišakė, savo pariestainiais šakučių galais aukštyn. Prieš blogą orą ji kiek nuknemba, prieš gerą – pasirąžina, pastėrsta, pasiriečia aukštyn.
*

Neišplaukusios avižos varpos plaušeliai. Išvyniok iš lapo, susuk, išdžiovink, tai tikrai turėsi patį jautriausią hidroskopą – drėgmės kitimo rodytoją.
*

Pirktiniai higroskopai, mokslo pripažinti, yra padaryti iš moters plauko. Išvirina moters plauką (dabartiniu kirptinių moterų plaukai šiam reikalui nebetinka, nebetinka ir išbalintieji su vandenilio peroksido lino spalvos plaukai ar šiaip dažytieji, – tai jau yra plaukų lavonai, jau nebegyvi plaukai), gerai išplauni nuo riebalų ir stebi plauko pailgėjimą.
*

Langinyčios žiemos metu prieš darganą cypia (vėjo atmaina turi būti).
*

Apsuodėjusio katilo suodžiai ima degti prieš atodrėkį.Žemaitijos peizažas. Jono Danausko nuotrauka
*

Katinas lenda į krosnį, zylė apie langus švaistosi prieš speigus.
*

Gaidys, tas oro pranašas, daug pasako. Jis moka „nugiedoti" orą. Ir tikra teisybė. Mat, gaidžio kaulai tuščiaviduriai, jie ypač gerai jaučia oro slėgio kitimus, o nuo oro slėgio, sako, oras priklauso. Paimk kaulą ir pūsk į kaulą orą arba čiulpk orą lauk – gali gaidį negyvai nugiedinti.
*

Nereikės nė barometro, jei viską aplinkui stebėsi: kaip musės, vorai, kai kurie paukščiai elgiasi, kaip kinta vėjas, kokie plaukia debesys, kaip šlama epušės lapai, girgžda palūžusi seno topolio šaka, kaip upelio krioklys šniokščia, kaip girdisi tolimos bažnyčios varpas, drėgsta druska, nuo lašinių varva, kaip naminiai paukščiai, gyvuliai elgiasi, kaip pats jautiesi, ypač, jei turi kokį kada nulūžusį kaulą, ištemptą sausgyslę ar raumenų skausmus. Visa tai gali padėti orą atspėti. Taip gali sužinoti, koks bus ruduo, žiema, pavasaris ar vasara. Tik jau nereikia sakyti: kokia žiema, tokia ir vasara. Jei žiemą kurią dieną snigo, tai vasarą atitinkamą dieną lis, laužiant metus per Kalėdas ir Šventą Joną. Kitur sako, kad žiema eina pagal vasarą. Kas kam skauda, tas apie tai ir kalba...
*

Geriausia šiuo atveju yra stebėti iš rudens, kaip ruošiasi žiemai medžiai, kokius pumpurus krauna, kaip greitai numeta lapus, kokius lizdus suka žiemai ežys, kaip išlekia žąsys, gervės. Vasarai – iš kurios pusės savo lizdą moliais išlaisto ir stogą užkloja šarka, kaip parlekia pempės, žąsys, kaip žydi medžiai, žolės, kokius lizdus įsitaiso laukinės pelės, kaip ruošiasi kamanės ir kt.
*

Pastabumas visur reikalingas, ypač jis tinka norint susigaudyti oro kitimuose. Stebėk pačią gamtą, stebėk jos reiškinius – jos kitimus ir nebebūsi jos svečias. Susigaudysi, kiek tau reikia, tavo paprastiems gyvenimo reikalams. Norint daugiau žinoti, reikia knygas storas skaityti, reik pabūklų turėti, reikia sukumpti – sulinkti, kol mokslo žinias sukaupsi. Juk mokslas šiuo atveju tas pats žinių kaupimas, tų žinių derinimas. Žinoma, kiek pasmailinti akį, ko ji nebeįmato, tam tikras mokslas padeda, ko ausis nebeįgirdi, tam tikras garsiaklausis nugirsta, arba akiai parodo.
*

Sau pakaks, jei akylai stebėsime, ausylai klausysimės, jautriai viską seksime – nieko nepraleisime, neatsižvelgę, nepagalvoję, nepasvarstę.
*

Gamtos kūnų ir jos tų kūnų kitimų stebėjimas, svarstymas, derinimas jau yra tarsi išmintingų mintintojų, garbingų mokslininkų, visą savo amžių stebėjusių, panaudojusių per amžių amžius kitų pasiekimus, prirašytų knygų skaitymas.
*

Skaitykime pačios gamtos nuolat rašomas knygas, stebėkime pačią gamtą, pragiedrės kiek ir „oras” .


šaltinis: http://samogitia.mch.mii.lt/TAUTOSAKA/orai.lt.htm
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė Basta Šeš 2006 08 19, 21:26

Neringa rašė:
Beje, apie Žolines, kurios buvo rugpjūčio 15 d., per radiją girdėjau tokius pasakymus susijusius su "gamtos kalendorium":
Grybus rauna - avižas pjauna.
Po Žolinių greitai diena trumpėja.
Nužydėjo rožės - šaltos rasos krenta.
...

Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė ** Pir 2006 08 21, 16:52

Pastovaus gero oro požymiai
(...) Oro temperatūra svyruoja taisyklingai: vasarą – dienos karštos, o žiemą – naktys labai šaltos. Gero oro metu miške naktį daug šilčiau, negu lauke, ir kalvos pastebimai šiltesnės už klonius. Dažniausiai dvelkia tik vietiniai nepastovios krypties vėjai, kurie dieną sustiprėja, o vakare vėl aprimsta. Vasarą iš ryto debesų dažniausiai nebūna. Saulei gerokai pašildžius, atsiranda nedidelių kamuolinių debesų, kurie plaukia ta pačia kryptimi, kaip ir vėjas prie žemės paviršiaus. Vakare jie suplokštėja ir išnyksta. Žiemą dienos būna giedros, gi nakčiai artėjant, atsiranda plonas debesų sluoksnis, o prieš speigą – tik sausa migla. Tiek debesys, tiek migla, ryto saulei pašildžius, dingsta. Dieną kritulių nebūna, naktį iškrinta gausi rasa arba šarma, kuri rytą greitai išgaruoja. Kartais daubose atsiranda ir pažemio rūkas. Paryčiui jis taip pat išsisklaido. Giedro oro metu vabzdžiai ir jais mintantys paukščiai, taip pat rudenį voratinkliai skraido aukštai virš žemės paviršiaus. Dūmai kyla stulpu aukštyn. Anticiklono oras paprastai esti sausas, dėl to žvaigždės naktį beveik nemirksi, o dangus saulėlydžio metu nusidažo auksinėmis, geltonomis ir net rusvomis spalvomis.
Kadangi aukšto slėgio sritys juda lėtai, tai susidaręs geras oras trunka ilgesnį laiką. Jeigu nėra kitokių požymių, aprašytieji ženklai pranašauja gerą orą ne tik rytdienai, bet ir keletui sekančių dienų.

Oro pablogėjimo požymiai.
Oro pablogėjimą dažniausiai sukelia koks nors artėjantis orų frontas. Kadangi orų frontai dažniausiai susiformuoja ciklonuose, tai slėgis, jiems artėjant, krinta. Kuo smarkesnis slėgio kritimas, tuo greičiau reikia laukti oro pablogėjimo. Temperatūros kitimas priklauso nuo artėjančio fronto pobūdžio. Žiemos metu labiausiai juntamas oro permainas sukelia šiltieji frontai, dėl to temperatūra prieš darganą visada pakyla: vakare darosi šilčiau, negu dieną. Sumažėja oro temperatūros paros svyravimai. Vėjas, artėjant frontui, stiprėja ir vakare nenurimsta. Jeigu jis stiprėdamas sukasi į kairę, tai artėja ciklono šiaurinė dalis. Lietaus šiuo atveju nelaukiama. Jei vėjas sukasi nuo pirmykštės krypties į dešinę, tai artėja ciklono pietinė pusė su gausiais krituliais. O jei vėjas stiprėja, bet savo krypties pastebimai nekeičia, tai artinasi pats ciklono centras, kuriam atėjus vėjas laikinai nurimsta, po to ima pūsti iš priešingos pusės.
Apie oro pablogėjimą galima spręsti iš debesų kaitos. Artėjant šiltajam frontui, pirmiausia pasirodo greitai slenkantys plunksniniai debesys, po jų – plona aukštųjų sluoksninių debesų danga, kurioje apie saulę kartais pasirodo dideli šviesūs ratai ir lankai. Frontui dar labiau priartėjus, sluoksniniai debesys darosi vis tankesni, leidžiasi žemyn ir virsta sluoksniniais lietaus debesimis. Kuo greičiau vyksta minėta debesų kaita, tuo anksčiau reikia laukti oro pablogėjimo. Pastarojo reikia tikėtis ir tada, kai vakare debesys nenyksta, o jų pastebimai daugėja ir uždengia besileidžiančią saulę arba kai debesų slinkimo kryptis nesutampa su vėjo kryptimi ties žemės paviršiumi.
Pasirodžius viduriniame aukšte bangų arba garbanų pavidalo aukštiesiems kamuoliniams debesims, oras gali pablogėti jau po keleto valandų, nes šie požymiai rodo, kad greitai artėja šaltasis frontas su kamuoliniais lietaus debesimis. Jei iš ryto oras tvankus, ilgai nenukrenta rasa ir atsiranda greitai augančių bokštelių pavidalo kamuolinių debesų, tai didelė tikimybė, kad po pietų bus liūtis su perkūnija net ir nesant arti jokio orų fronto. Didelių kamuolinių debesų apačioje atsiradę tešmenų pavidalo iškyšuliai yra tikras besiartinančios audros požymis. Žemas debesų volas prieš kamuolinį liūties debesį rodo, kad artinasi trumpa, bet smarki vėtra (vėjo škvalas). Artėjant vėtrai su perkūnija, slėgis darosi nepastovus (...). Prieš blogą orą rasa naktį neiškrenta, rūkas žemumose, jeigu ir pasirodo, tai išnyksta anksti, prieš saulei patekant. Artėjant blogam orui, padidėja aukštųjų oro sluoksnių drėgmė, dėl to žvaigždės naktį ima smarkiai mirgėti, susiaurėja šviesus vainikas apie mėnulį. Saulėtekio ir saulėlydžio spalvose gausu ryškiai raudonų atspalvių. Tai patys ankstyvieji oro pablogėjimo pranašai, kurie, jeigu nėra kitų požymių, visų pirma pranašauja vėją. Stipraus vėjo reikia laukti ir pasirodžius danguje suplėšytų formų debesims. Padidėjus oro drėgmei ir sumažėjus slėgiui, padidėja tolimų garsų girdimumas. Kaminų ir laužų dūmai nekyla aukštyn, net ir esant tylai. Sustiprėja gėlių ir žolių kvapai. Vabzdžiai ir jais mintantys paukščiai skraido pažeme.
(...)

Ilgos darganos požymiai.
Ilgam laikui oras pablogėja dažniausiai tada, kai susiformuoja galingas, bet mažai judrus ciklonas. (...)
Slėgis ilgos darganos metu esti žemas, per parą beveik nekinta. Oro temperatūra taip pat lieka maždaug pastovi: žiemą ji gana aukšta, o vasarą – žema. Vėjas stiprus ir pastovios, dažniausiai pietvakarių krypties. Žiemą esti ištisinė sluoksninių debesų danga, o vasarą gali pasitaikyti ir pragiedrulių, pro kuriuos matomi aukštutiniai sekančių frontų debesys. Iš šiltųjų frontų debesų krinta nesmarkūs, tačiau ilgalaikiai krituliai. Kartais sluoksniniai debesys nusileidžia iki pat žemės paviršiaus. Tada dideliuose plotuose pasiskleidžia advekcinis rūkas*. Ištisiniai krituliai tarpais sustiprėja ir po to liaujasi, tačiau dangus neprablaivėja ir, neilgai trukus, vėl ima lyti jau iš sekančio fronto.
Mažai judrūs ciklonai gali vienoje vietoje užtrukti ilgesnį laiką. Be to, ir kiti ciklonai retai slenka pavieniui. Dažniausiai jie seka vienas kitą serijomis – po 3-5 ciklonus kiekvienoje. Tokiu būdu atsiranda ilgi, kelias ar net keliolika dienų (kartais su neilgomis pertraukomis) trunkantys darganoto oro laikotarpiai.
* Advekcinis rūkas kyla virš šalto paviršiaus užslinkusiame šiltame ore. Jis gali apimti šimtus tūkstančius kvadratinių kilometrų, neišsisklaido ir dieną. Kuo didesnis oro drėgnumas, kuo labiau skiriasi oro ir Žemės paviršiaus temperatūra, tuo intensyvesnis advekcinis rūkas. Advekcinio rūko storis nuo 100-600 metrų. Šaltinis: "Lietuviškoji tarybinė enciklopedija" (1981) .

Oro pagerėjimo požymiai.
Praėjus ciklonui su frontais, oro slėgis pakyla. Reikia atminti, kad staigus slėgio pakilimas dažniausiai pranašauja tik trumpalaikį oro pagerėjimą. Oro temperatūra, ypač žiemos metu ir po audros, gerokai nukrinta, o jos svyravimai padidėja. Praėjus šiltam frontui, vėjas pasisuka iš šiaurės vakarų ir darosi nelygus, pulsuojantis. Ištisinė debesų danga pakyla aukštyn ir sutrūkinėja, krituliai būna su pertraukomis ir pagaliau liaujasi. Pro atsiradusias prošvaistes matyti grynas dangus. Vėjas iš pradžių truputį sustiprėja, o pasibaigus krituliams, palengva nurimsta. Jeigu šiltojo fronto sluoksniniai debesys ir vėjas pranyksta, tai oras pagerės tik trumpam laikui, ir reikia laukti greitai artėjančio šaltojo fronto požymių.


Kaip naudotis čia paminėtais požymiais
Atidžiai stebint orus ir jų permainas, nesunku vienu metu pastebėti po keletą požymių, kurie kartais gali vienas kitam prieštarauti. Kartais tie požymiai būna neryškūs arba išsidėsti neįprasta tvarka. Dažniausiai taip atsitinka neįgududiems stebėtojams, kuriems dauguma aprašytų reiškinių iš pradžių atrodo vienas į kitą panašūs. Tačiau pasitaiko apsirikti ir įgudusiam stebėtojui, jeigu, pavyzdžiui, stebėjimai vykdomi tokioje vietovėje, kurioje stipriai reiškiasi vietiniai orų veiksniai arba koks labai retas orų kaitos atvejis. Būtina nepamiršti, kad: a) oro spėjimas tuo tikresnis, kuo daugiau surenkama vienas kitą patvirtinančių požymių; b) esant keletui priešingų požymių, pirmenybę reikia duoti tiems, kurie pastebėti paskutiniai, rodo greitą oro pasikeitimą, taip pat ryškesniems. Visais šitais atvejais laukiamas pasikeitimas greičiausiai bus atsitiktinis; c) kuo lėčiau keičiasi orų rodikliai, tuo vėliau reikia laukti permainos. Pastaruoju atveju labiau tikėtina, kad ši permaina bus pastovi. Staigiai pasirodžius permainos rodikliams, ji ateis greitai, tačiau veikiausiai bus trumpalaikė; d) rudenį labiau reikia tikėtis blogo oro, o vasarą – pasitikėti gero oro požymiais; e) labiau tikėtina, kai reiškinio požymiai atsiranda toje pusėje, iš kur pučia vėjas arba iš kur slenka debesys.
Kalnuose ir prie didelių vandens telkinių reikia būti ypač atidžiam, nes čia bendrą oro pasikeitimą rodančius požymius lengva sumaišyti su tais reiškiniais, kurie atsiranda dėl vietinių priežasčių. (...) Gyvenamajai vietai būdingi orų kaitos požymiai kartais gali netikti kelionės rajonui ir panašiai. Dėl to čia aprašytų požymių negalima taikyti visur ir visada. Juos reikia nuolat tikrinti, įjungti naujus pastebėtus dėsningumus, pirmenybę teikti tiems, kurie dažniau pasitvirtina. (...)

Turisto žinynas. Vilnius, Mintis, 1978, 61-65 p.

nuo savęs pridėčiau, kad "blogo" oro nėra.. tiesiog giedra ir dargana. bet tebūnie, toks sutartinis terminas :)
**
Taryba
 
Pranešimai: 355
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:34

Standartinė Neringa Ket 2006 08 24, 12:24

šaltinis:
http://www.meteo.lt/klim_ivairenybes.php?sezonas=ruduo

RUDUO

Senolių pastebėjimai


Jei voratinkliai rudenį apkloja žemę – ilgai bus geras oras.
Pelės suka lizdus aukštesnėse vietose, lauk lietingo rudens.
Jei šermukšniai išaugina daug uogų, tai ruduo bus šlapias, jei mažai – sausas.
Klevai auksu pasidabino – po mėnesio lauk šalčių ir darganų.
Jei lauke paliktas stiklainis prirasoja – bus blogas oras.
Jei sniegas užkrinta medžių lapus – bus švelni žiema.
Jei rudens lapai ant medžių užšąla – bus blogi metai.
Jei rudenį nuo medžių lapai ilgai nekrenta – bus ankstyvas pavasaris.
Paukščiai skuba išskristi – lauk ankstyvos žiemos.


Rugsėjis
Saulėtas su griaustiniais rugsėjis pranašauja daug sniego žiemą, o žemę apklojantys voratinkliai – gerą orą.
Koks oras rugsėjį, toks bus ir spalį.
Rugsėjo mėnesį krintančios žvaigždės buria artėjančias rudens liūtis.
Jei putinas, šermukšnis pilnas uogų, o ant lazdynų – daug riešutų, ruduo bus šlapias, žiema šalta.
Rugsėjo griausmas pranašauja daug sniego žiemą.
Jei gervės išskrenda iki Mykolinių (09-29), šv. Kalėdos bus šiltos.
Jeigu gervės skrenda žemai – šilta žiema, jeigu aukštai – šalta.
Jeigu gervės skrenda žemai, greitai, be klykavimo – lauk greito orų pablogėjimo.


Spalis
Jei spalį ima snigti ir šalta – sausis bus gražus.
Jei spalis miglotas – žiemą gausiai snigs.
Jei daug riešutų ir mažai grybų – bus gili ir rūsti žiema.
Klevai auksu pasidabino – už mėnesio lauk darganų ir šalčių.


Lapkritis
Jei per Visus Šventus (lapkričio 1 d.) šąla – bus lengva žiema.
Jei per Vėlines (lapkričio 2 d.) šlapia – ateinantys metai bus derlingi.
Jei lapkritį sninga ir šąla, sausis bus gražus.
Lapkričio perkūnija ilgą rudenį, o lapkričio darganos – lietingą vasarą žada.
Sausas lapkritis – sausą vasarą atneš.
Jei lapkritį sniegas nakvoja, tikra žiema po mėnesio ateis.
Lapkritis – rugsėjo anūkas, spalio sūnus, gruodžio tikras brolis.


Mėnesių vardai


Rugsėjis
Gerokai nepasisekė rugsėjo mėn. Senovės Romoje. Po to, kai liepą ir rugpjūtį ”pasisavino” Julijus ir Augustas, kiti imperatoriai, ilgai neieškantys pretekstų, “pasisavino” rugsėjį ir pavadino jį Tiberijaus, Antonino Pijaus ir Aurelijaus Komodo vardais. Imperatoriai mėnesiui irgi pridėjo vieną dieną, kad nesijaustų nuskriausti arba esą mažiau svarbūs. Taigi, trys paeiliui einantys mėnesiai – liepa, rugpjūtis ir rugsėjis – turėjo po 31 dieną. Vėliau, norint ištaisyti tokią padėtį, viena rugsėjo diena buvo atiduota spaliui. Airiai šį mėnesį vadino Dainų, valai – Duonos, lietuviai – Rugiumi, Paukštlėkiu, Vėsuliniu. Mėnesio pavadinimas susijęs su darbais, būdingais šiam mėnesiui. Reikia paruošti dirvą lietuvių pagrindiniams javams – rugiams, reikia juos pasėti, kad suspėtų grūdas sudygti ir suželti, sustiprėti ir pasiruošti žiemos miegui. Senovėje rugsėjis turėjo daug gražių pavadinimų. Jis šauktas Viržių, Rujos, Rudupio, Vėsulinio vardais. Aukštaičiams – Šilinis, o kuršiams – Paukštlėkis.


Spalis
Lietuviškas mėnesio pavadinimas susijęs su ūkininkams labai svarbiu kultūriniu augalu – linu. Jų pluošto paruošimo darbai buvo atliekami rudenį. Nutrupėjusios linų stiebelių dalys vadinamos spaliais, jų vardu ir pavadintas mėnuo. Lietuviai šį rudens mėnesį vadino Vėliniu, Visagairiu, Visagavis, Septintiniu, Spaliniu. Airiai šį mėnesį vadino Skerstuvių, valai – Derliaus, škotai – Slogų.


Lapkritis
Lapkričio mėnuo prasideda Vėlinėmis ir Mirusiųjų pagerbimo diena, todėl šio mėnesio pavadinimas yra susijęs su mirusiaisiais ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje šalių: lapkritis airiams – Mirusiųjų mėnuo, valams – Vėlių, škotams – Protėvių, irokėzams – Medžionės, lietuviams – Spalinis, Gruodinis, Lapkrėstis, Vėlinis, Vėlius. Be šių liaudiškų pavadinimų yra vartojamas iš lotynų kalbos kilęs pavadinimas Novemberis (devintas).


Žiema


Senolių pastebėjimai


Sniegas laukus tręšia arba daug sniego laukuose – daug grūdų aruoduose.
Jei žiemą miškas tolumoj atrodo mėlynas – prieš atodrėkį.
Kuo skaistesnė saulė, tuo šaltis stipresnis.
Jei rytą oras stebina vaiskumu, dar šals.
Tik kai akmenys dengiasi šerkšnu ir garsiai rėkauja kuosos, gali laukti atšilimo.
Jei naktį šerkšnas, diena bus graži.
Perkūnija žiemą – blogas ženklas.
Jei žiemą griaudžia perkūnija, lauk stipraus vėjo.
Žiema su sniegu – šeimyna su duona.
Debesys plaukia žemai – lauk šalčio.
Jei ryto aušra ryški – prieš šaltį.
Jei žiemos naktį šerkšnas – dieną sniego nelauk.
Dūmai kyla aukštyn – lauk giedros.
Varnos medžių viršūnėse pranašauja didelį šaltį.
Garsiai ir toli girdisi – žada blogą orą.
Varnos rėkia prieš pūgą.
Jei žiemą Saulė leidžiasi raudona – šals.
Saulė su „ausimis” – prieš šaltį.


Gruodis
Gruodžio šiluma vėlyvą pavasarį, gruodžio šaltis karštą su perkūnijomis vasarą žada.
Šaltas, sausas gruodis – šaltas pavasaris.
Šaltas rūkas, šalnos gruodį ar Kūčių dieną sniegas – didelį vaisių, medaus derlių atneša.
Šerkšnas, giedra Kalėdų diena derlingus, gražius metus, vėjas, lietus vargą atneša.
Per Kalėdas šalta – per Velykas balta.


Sausis
Šaltas sausis – vėlyvo pavasario lauk; jei sausis miglotas, bus šlapi metai.
Koks sausis – tokia liepa.
Jei sausio pradžia ir pabaiga graži, lauk gerų metų.
Sausio mėnesio šiaurės vėjai gerą derlių atpučia.
Jei sausis šiltas, negreit bus pavasaris, o vasara lietinga.


Vasaris
Jei per Grabnyčias (vasario 2 d.) šviečia saulė – ims šilti ir snigti.
Jei vasario 2 dieną sninga, sodink bulves ant kalno, jei nesninga – pakalnėje.
Antroji vasario diena parodo pavasarį: jei saulėta – bus gražus pavasaris, jei apsiniaukusi – lauk vėlyvų pūgų.
Jei vasario antrąją kyla pūga – žiema ilgai karaliaus; gi saulėta diena pranašauja ankstyvą pavasarį.
Jei vasarį pučia šiaurės vėjai – bus derlingi metai.
Jei vasario mėnesį vėjų nėra – bus vėjuotas balandis.
Jei vasarį pastoviai laikosi šalčiai – bus karšta vasara.
Jei vasaris nešaltas – Atvelykis bus baltas.
Jei vasarį pasirodo uodai, pašarus slėpk giliai – vėlyvas būsiąs pavasaris.
Jei vasaris šaltas ir sausas – rugpjūtis bus labai karštas.
Vasaris vandenį paleidžia, tai kovas sutraukia.


Mėnesių vardai


Gruodis
Sustingusi grumstuota žemė vadinama gruodu. Iš čia ir kilo gruodžio mėnesio pavadinimas. Nors šį mėnesį vadindavo įvairiai: Sausiniu, Vilku, Vilkolakiu. Škotams gruodis – Ilgų Naktų mėnuo, airiams – Vilkų, valams – Didysis, frankams – Hailagmonat, lotynams – Decemberis (dešimtasis).


Sausis
Lotyniškai Januarius=Janus+arius, t.y. Januso mėnuo. Romėnai šį mėnesį laikė dviveidžio dievo Januso mėnesiu; anot romėnų, jaunuoju veidu jis žiūri į ateitį, senuoju – į praeitį. Sausį vadindavo ir Durų Dievo (God of Door) mėnesiu, nes šis mėnuo atidaro duris naujam džiaugsmui, naujų darbų pradžiai – Naujiesiems metams. Lietuvoje sausio mėnesį dar viešpatauja gili žiema. Upės, upeliai ir ežerai snaudžia po ledu. Jeigu sninga, tai sniegas smulkus, “sausas”, vėjo pustomas. Todėl ir mėnuo pavadintas Sausio vardu.


Vasaris
Vasaris, pasak V.Mykolaičio Putino, „apgavikas, vasaros vardu žieduotu prisidengęs“ užbaigia kalendorinius žiemos mėnesius. Žmonės pradeda vis daugiau galvoti apie vasarą, planuoti būsimus darbus, nes saulutė, kopdama aukštyn ir ilgindama dieną, primena, kad artėja šiltasis metų laikas Senovės romėnai šį mėnesį vadino Aukojimo ir Apsivalymo mėnesiu.


Pavasaris


Senolių pastebėjimai


Debesys plaukia lėčiau, vėjas aprimsta – lauk oro pagerėjimo.
Blindė pilna kačiukų – bus lietinga vasara.
Jeigu pirmas sužaliuoja beržas – bus sausa vasara, jeigu alksnis – lietinga.
Jei griaustinis užgriaudžia medžius be lapų, bus blogi, šlapi metai, vėlyvas pavasaris.
Gegutė užkukavo ant juodo miško – sunkūs bus metai, ant žalio miško – bus pilni aruodai.
Greitą atšilimą pranašauja aukštai skridę ir anksti sugrįžę žąsys, gervės, varnėnai, brinkstantys kaštonų pumpurai.
Jei šermukšnis labai žydi – bus šlapias ruduo.
Jei kvepia stipriai alyvos žiedai – galimas lietus.
Nurimus vėjui dangus prasiblaivo, nebūna rasos, galima laukti šalnų.
Jeigu Verbų sekmadienį sninga, tai tais metais kiekvieną vasaros sekmadienį lis.
Jeigu Velykų rytas saulėtas ir gražus, tai vasara bus graži, oras geras; jeigu lyja (sninga), reikia tikėtis blogų metų.
Jeigu Velykų rytą Saulė teka labai raudona, vasarą reikia tikėtis kenksmingų perkūnijų.


Kovas
Jei 4 dieną pasninga, vėlai dygs žolė, vėlai bus galima pradėti ganyti gyvulius.
Jei vyturys pradėjo čirenti prieš Kazimierą – bus blogas pavasaris.
Kai parskrenda vyturėlis ir tuoj suka lizdą – bus gražus pavasaris ir ruduo.
Jei kovas šaltas – gegužė bus šilta.
Kokia kovo pabaiga ir balandžio pradžia, tokia bus ir vasara.
Lietingas kovas retai kada žada gerus metus.
Jei iš beržo teka daug sulos – bus lietinga vasara.
Pavasarį nuspėja kovo mėnesio pirma, vasarą – antra, rudenį – trečia diena.
Jei kovą rytais šąla, žemė geriau džiūsta, vasara bus graži.
Jei 17 dieną jau yra parlėkę kovai – atėjo pavasaris.
Jei 18 dieną saulėta, vasarą nebus krušos.
Jei 20 dieną pučia pietys, vasara bus su audromis.
Kokia 21 diena – toks pavasaris.
Jei 22 diena šilta, bus šilta 40 dienų, jei šalta, dar sulauksime 40 šaltų dienų. Kokie šią dieną orai, tokie bus vasarą.
Jei kovo 25 d. (šv. Kotrynos dieną) lyja, bus ankstyva žiema.
Jei kovo gale kalasi žolė – neaugs vasarojus.
Pirmąkart pamačius gandrą, būtina pamaišyti javus aruode – pasėti jie geriau augs.
Jei kovo mėnesį giedra – nebus lietaus liepos mėnesį.
Jei sniegą leidžia lyjant – bus geras pavasaris.


Balandis
Jei balandis sausas, liepa bus lietinga.
Šiltas balandis, šlapias mojus, bus javai kaip gojus, bus kluonuose rojus.
Šaltas balandis pranašauja karštą vasarą, gražų rudenį.
Varnėnų garsus švilpavimas pranašauja giedrą.
Balandžio lietūs – aukso verti.
Šlapias balandis, žalias gegužis.


Gegužė
Šalta ir vėjuota gegužė – derliui į naudą.
Lakštingala vidury gegužės sučiulbėjo ar spiečia bitės – bus karšta, sausa vasara.
Gegutės kukavimas kregždei neparlėkus, gražiai žydėję, bet mažai vaisių užmezgę kaštonai buria vėsią, lietingą vasarą.
Gerą derlių žada skruzdžių, varlių gausa, pavasarį pievoje vaikštinėjantys balti, švarūs gandrai.
Gegužę du šalčiai – ievoms žydint ir ąžuolams sprogstant.
Šermukšniai vėlai žydi, vasara bus šalta.
Jei ievos gausiai žydi, vasara bus šalta.
Gegužės mėnesį daug karkvabalių – prieš sausrą.
Šalta ir vėjuota gegužė – derliui į naudą.
Jeigu čiurliai vakare skraido greitai ir čirkšdami, tai artimiausias dvi paras lietaus nenumatoma, o jeigu jie skraido ramiai ir būna tylūs, tai artimiausią parą galima tikėtis lietaus.


Mėnesių vardai


Kovas
Senovėje net metai buvo pradedami skaičiuoti nuo pavasario. Kovo pirmąją Naujuosius metus iki 153 m. pr. Kr. sutikdavo senovės romėnai. Tai ir dabar atsispindi daugelio tautų mėnesių pavadinimuose, perimtuose iš romėnų. Iš senovės Romos atkeliavo mėnesio pavadinimas siejamas su karo dievo Marso vardu. Airiai kovą vadina Vėjų, škotai – Varnų, valai – Atgimimo mėnesiu. Lietuvoje šis mėnuo taip pat vadintas ir Karveliniu, Balandiniu, bet labiausiai prigijo ne paties gražiausio paukščio, Kovo, vardas. Tai šie paukščiai savo įkyriu kranksėjimu primena, kad atėjo pavasaris.


Balandis
Daugelyje pasaulio šalių šį mėnesį vadina nuo Senovės Romoje suteikto vardo "Aprilis" – atsiskleidžiantis, atsiveriantis. Tai susiję su medžių ūglių išsiskleidimu. Tai Veneros – meilės deivės globojamas mėnuo. Valams balandis – Daigų, airiams – Kiškių, Sėjos, škotams – Pumpurų mėnuo. Lietuviškasis Balandžio mėnesio pavadinimas yra senas. Jį galima rasti Mažvydo raštuose , senas jo pakaitalas – Karvelis (nuo paukščių burkavimo, būdingo šiam mėnesiui). Balandis turėjo labai daug pavadinimų: Sultekis, Žiedų mėnuo, Mildvinis, Beržinis ir kt. Kiek galima spręsti, įvairiais laikotarpiais ir skirtingose vietovėse jis turėjo skirtingus pavadinimus.


Gegužė
Plačiai paplitęs Maia (May) mėnesio pavadinimas kilo iš romėnų deivės Majos vardo (lotynų Maja < Majesta – šventoji, didingoji, puikioji). Didžiajai Majai, piemenų dievo Fano dukrai, Vulkano žmonai ir Merkurijaus motinai, rūpėjo pavasariniai syvai, todėl ją tapatina su Flora (augmenijos deive). Graikai Mają laikė motule maitintoja. Škotams gegužė – Linksmybių, valams – Varlių mėnuo. Miškuose užkukuoja gegutė (gegužė) – jos vardu ir pavadintas mėnuo, nors senovėje lietuviai šį mėnesį vadino Sėtiniu, Žiedžiumi, Žiedų, Gegužiniu ir kitais vardais.



Vasara


Senolių pastebėjimai


Lyjant šliaužioja sliekai – galima laukti ilgo lietaus.
Jeigu pievose skruzdės neša aukštus lizdus – bus lietinga vasara.
Jeigu juodosios skruzdėlės savo lizdą išsklaidžiusios ir kiaušinius išnešusios ant viršaus prieš Saulę, tai galima tikėtis ilgalaikės giedros ir šilto oro, o kai tik jos kiaušinius ima gabenti į vidų ir lizdą pradeda nešti į vieną vietą, tai po dviejų dienų galima tikėtis lietaus.
Balti debesys Žemės nedrėkina.
Auksinis dangus po saulėlydžio – bus geras oras.
Jei į kalną eidamas jauti šiltesnį orą – bus giedra.
Jei rugys pradeda žydėti iš vidurio – vasara bus lietinga, jei iš apačios – ruduo bus lietingas.
Prieš lietų: rasoja lašiniai; patamsėja upės vanduo; šuo žolę ėda; žiogai vakarais negriežia; oras padūmavęs; žuvys nardo, krosnis nebetraukia; akmuo rasoja; druska drėksta, vištos smėlyje „maudosi“; rytą žolė sausa.
Jei žvirbliai maudosi dulkėse – bus lietaus.
Uodų spiečiai žada gerą orą.
Jei vasara lietinga, žiemą bus daug sniego.
Vasarą giedrą pranašauja: didelė rasa; rausvas saulėlydis.


Birželis
Jei birželio pradžia šalta, vasara bus karšta.
Geriausias laikas šienavimui – iki Jono.
Jei birželis karštas, gruodis bus šaltas.
Jei per Sekmines šlapia, per Kalėdas bus daug sniego.
Jei per Jonines griaudės, riešutai bus tušti, nors jų bus daug, gilių ant ąžuolų nebus.
Jei per Jonines lyja, bus šlapias rugpjūtis.
Joninių rasos, lietus javus gaivina.
Lietūs iki Joninių sodiečiui į piniginę pinigus krauna, lietūs po šv. Jono juos atgal iš piniginės traukia.
Jei gegutė ir po Joninių kukuoja, bus ilgas ruduo.


Liepa
Jei liepa karšta - rugsėjis šaltas.
Koks oras septynių miegančių brolių (t.y, liepos 10 d.) dieną, toks bus septynias savaites.
Ko liepa, rugpjūtis neišvirs, to rugsėjis neiškeps.
Liepos viduryje kukuojanti gegutė pranašauja ilgą vasarą, gausiai žydinčios liepos – lietingą rudenį, uodų spiečiai – gerą orą.
Kokia liepa, toks ir sausis.
Perkūnija per Magdaleną (liepos 22 d.) pranašauja būsiant daug lietaus.
Didelė rasa per Onines (liepos 26 d.) žada gražų orą rugpjūtį, pradėję rausti šermukšniai – ankstyvą, šaltą žiemą.
Jei vieversys čirena iki šv. Onos, pavasarį jį išgirsime prieš šv. Kazimierą; jei čirena ir po Oninių, pavasarį jį išgirsime po Kazimierinių.


Rugpjūtis
Saulė per šv. Lauryną (rugpjūčio 10 d.) ar gausus gervių skrydis žada giedrą rugpjūtį, šiltą rudenį.
Koks rugpjūtis – toks vasaris.
Perkūnija, dažni škvalai šį mėnesį pranašauja giedrą rudenį.
Rudens orus buria ir šv. Baltramiejaus diena. Jei gandrai pirm Baltramiejaus išskrido, o gulbių skrydis žemas, bus ankstyvas ruduo, žiema.
Anksti išskrendančios kregždės, o mėnesio pabaigoje – gervės žada būsiant šaltą žiemą, po jos – šaltą vasarą.
Jei rugpjūtį išskrenda gervės – bus ankstyva žiema.
Jei pradeda dygti kelmučiai, vasara baigiasi.
Jei ąžuoluose daug gilių – bus šalta žiema.


Mėnesių vardai


Birželis
Birželis – Dievų Karalienės Junonos (Juno) vardu pavadintas mėnuo. Junona – santuokos bei moterystės globėja,todėl birželis – puikiausias metas tuoktis. Keltams birželis – Arklių, valams – Saulės, airiams – Medaus, škotams – Žemuogių mėnuo. Dabartinis birželio pavadinimas nėra senas, nes anksčiau šiuo vardu vadindavo gegužę, o kartais net balandį. Birželį vadindavo berželiu (nes beržas laikomas šventu medžiu, jo galia persiduoda žmonėms, gyvuliams; beržas vasarą, kaip eglė per Kalėdas). Dar kitaip mėnesį vadindavo Biržiu, Biržuliu. Kaip ir kiti mėnesiai, jis turėjo daug pavadinimų pakaitalų. Sėjos mėnesiu jis buvo vadinamas net iki XIX a., Sėmenies mėnuo randamas 1591 m. Bretkūno postilėje. Dar vadino Kirmėlių mėnesiu, nes suaktyvėdavo kirmėlių veikla. Sutinkami Visjavio, Mėšlinio, Pūdymo pavadinimai.


Liepa
Liepos mėnesį J. Cezaris (46 m.pr.m.e.) įvedė naują kalendorių, vėliau gavusį Julijaus vardą. Romos senatas, atsižvelgdamas į Julijaus Cezario nuopelnus, Kvintilio mėnesiui davė „Julijaus” vardą. Tad daugelio dabartinių Europos tautų vartojamas liepos mėnesio pavadinimas turi Julijaus Cezario vardą. Valams šis mėnuo Šieno, airiams – Uodų, Pievų, škotams – Griaustinio. Lietuviškas Liepos mėnesio pavadinimas irgi yra senas – jį jau randame K. Sirvydo žodyne. Liepa turėjo labai mažai pakaitalų. Lietuviai šį mėnesį yra vadinę Šienpjūčiu arba Šienpjūviu. Dažniausiai vadindavo liepa, liepiniu arba liepžiedžiu. Dar pasitaikydavo Plaukjavio ir Plūkio pavadinimai.


Rugpjūtis
Daugelis Europos tautų vartoja lotyniškos kilmės mėnesių pavadinimus, atėjusius iš senovės Romos. Jeigu liepos mėnuo pavadintas Julijaus Cezario vardu, tai nuo jo nepanoro atsilikti ir įsūnis Augustas, kuris pataisė J.Cezario kalendorių, todėl senatas atsidėkodamas pavadino Sekstilio mėnesį (toks buvo ankstesnis pavadinimas) Augusto vardu. Julijaus kalendoriuje liepa turėjo 31 dieną, o rugpjūtis - tik 30. Kad nenuskriaustų Augusto, senatas ir rugpjūčiui pridėjo vieną dieną. Taip buvo pailginta kalendorinė vasara. Bet, pasirodo, tai nebuvo joks nusižengimas, nes Šiaurės pusrutulyje astronominė vasara yra ilgesnė už astronominę žiemą. Tai nustatė J.Kepleris (1609 m.). Šis mėnuo neatsitiktinai gavo rugpjūčio vardą. Nuo seno rugiai auginami mūsų krašte. Net pats žodis „rugys“ yra senas, baltiškas. Rugių grūdų randama archeologinėse iškasenose. Rugiai Lietuvoje vyravo tarp javų. Kiti buvę rugpjūčio mėnesio pavadinimai yra susiję su derliaus dorojimu, pjūtimi. K.Sirvydo žodyne jis vadinamas „Pjūmonies mėnesiu“, T.Lapnerio veikale - „pjūtimi“, A.Pretarijaus „Prūsijos įdomybėse“ randame „Visjavio“ ir „Žilio mėnesio“ vardus. G.Nalseno, P.Ruigio ir K.Milkaus žodynuose rugpjūtis vadinamas „degėsio“ vardu. Ką gi bendro rugpjūtis turi su degėsiais? Senovės prūsų kalbos žodis „Dagis“ reiškė vasarą. Lietuvių kalboje vartojamas žodis „daga“, kuris reiškia ne tik saulės kaitrą, bet ir derlių, pjūtį, brandą. Tad ir „degėsis“ yra pjūties mėnesio pavadinimas. Rugpjūtis daugelyje Europos tautų - „Derliaus metas“: valams - Vyšnių, olandams - Ginčų, airiams - Gandrų. Romėnai šį mėnesį vadino Sekstiliu (šeštuoju).
Neringa
Taryba
 
Pranešimai: 95
Užsiregistravo: Pir 2006 06 19, 13:52
Miestas: Vilnius

Standartinė Basta Tre 2007 05 09, 21:23

http://anastasija.lt/forum/viewtopic.php?p=27135#27135

batuotas katinas rašė:Kai bitės ramią ir saulėtą dieną pasidaro nervuotos ir kažkodėl puola kąsti, vadinas bus audra ar smarkus lietus....

O dėl lietaus per naktį vien į besileidžiančią saulę pažiūrėt neužtenka. Reiktų dar paglostyt žolę...

Jei vakare žolė nerasota, tai lis... nesvarbu, kad saulė leidos gražiai.
Jei žolė rasota, tai gali ji leistis ir į tamsų debesį - vis tiek nelis...

Reikia kompleksiškai pamedituot gamtą. Kažkada bešienaudamas buvau labai įsimiklinęs gamtos žingsnius nuspėti...

O nuspėti kuo toliau tuo sudėtingiau darosi. Seniau permainas orų prognozėse nulemdavo tik drugelių migruojantis pulkas, o dabar lėktuvai skersai ir išilgai dangų raižo. O ką jau kalbėt apie kosmoso tyrinėjimus... Dabar Anastazija trim metam orų nebenuspėtų...
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė Basta Ant 2007 05 15, 0:19

jei gandras purvinas - lis ;)
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Re: Orų spėjimai

Standartinė Basta Pen 2008 10 17, 18:25

Berods, seniau sakydavo: jei rudenį daug gilių - bus šalta žiema.
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Re: Orų spėjimai

Standartinė Basta Pir 2008 12 15, 4:34

Prognozė 12 valandų pirmyn, stebint gamtos reiškinius vykstančius aplink / vid. platumose /:

Vėjas-
Debesys su ryškiais kraštais
Vaivorykštė
Ypatingai giedras oras

Geras oras-
Didelė rasa naktį
Migla ryte, ištirpdyta pakilusios saules
Silpnėjantis vėjas saulei leidžiantis
Žaidžiančios žuvys jūros paviršiuje
Jūros paukščiai toli jūroje
Ryškus fosforavimas vandenyje

Blogas oras-
Nenurimstantis vėjas po pietų ir per naktį
Jūros paukščiai telkiasi pakrantėje
Aura aplink mėnulį, kuo didesnė aura, tuo arčiau blogas oras
Atsiritančios didelės bangos iš toli

Dangus-
Raudonas ryte-blogas oras su stipriais vėjais
Pilkas ryte –geras oras
Raudonas saulėlydis-geras oras
Ryškiai geltonas saulėlydis-vėjas
Balsvai geltonas saulėlydis-lietus
Tamsiai mėlynas dienos metu-vėjas
Šviesiai mėlynas dienos metu-geras oras
Lengvi, pūkiniai debesys-geras oras
Sunkūs, švininiai debesys-blogas oras

Mėnulis-
Didelis, ryškus mėnulis-šalta
Balzganas mėnulis-karšta
Pilnas mėnulis-geras oras
Raudonas mėnulis-vėjas
Miglotas mėnulis-lietus

Garsas-
Geras girdimumas-drėgnas oras atkeliauja
Blogas girdimumas-geras oras atkeliauja

Greitas oro keitimosi nustatymas-
Atsuk savo nugara vėjui, kuris pučia jūros paviršiumi, pažiūrėk į debesis, kad nustatytumei aukštutinio vėjo kryptį, jei aukštutinis vėjas pučia iš kairės, tai greičiausiai oras blogės, jei aukštutinis vėjas pučia iš dešinės, tai greičiausiai oras gerės. Jei aukštutinis vėjas pučia į veidą ar nugarą, tai greičiausiai oras išliks toks pat.


http://www.limantas.com/JurosKraitis/Orai/Orai.aspx
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda


Grįžti į Gamta

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

cron