iš
http://gyvas.sapnas.net/forum/phpBB2/vi ... sc&start=0
Paimta iš A.Ilgevičienės "Akmenų Knyga, arba žingsnis į platesnį suvokimą"
Pavojai vystant čakras
Daug šiuolaikinių bioenergetikų kalba apie uždarytas ir atviras čakras. Rimtos dvasinės mokyklos mini terminus: išvystyta čakra arba ne. Jas turime šansų vystyti arba susikurti naujų problemų ta kryptimi, kaip jau buvo minėta, atitinkamais savo gyvenimo metais. Išstudijavę čakrų aprašus, greičiausiai suprasite mūsų susirūpinimą dabar masiškai vykstančiais žaidimais (kitaip to nepavadinsi!). Jūs suvoksite, kad visiškas čakrų atvėrimas – jau nušvitimo būsena. Suprasite ir tai, jog karmos, įrašytos čakrose, jokie ekstrasensai neišvalys, nes jie nėra šventieji. O jais tapę, apie tai net negalvotu. Visa tai primena darželinukų žaidimą gydytojais. „Gydytojai“ išdidžiai vaizduoja Jėzų Kristų, o „ligoniai“ tampa eksperimento aukomis. Kadangi labiau „pasikausčiusių gydytojų“ nukentėjimas dažnai nusikelia kitai inkarnacijai (kai kurie sugeba naudodami magiją tai padaryti) arba perkeliamas aplinkai (artimiesiems, kaimynams, gyvūnams ir t.t.), tad dažniausiai nukenčia ligoniai. Švelniausias nukentėjimas finansinis, o sunkesnis į pasąmonę įdėta viena ar kita programa, kuriai pašalinti kartais reikalinga psichologo, psichiatro arba dvasininko pagalba elementarus problemos perkėlimas į ateitį (tolimesnę arba artimesnę).
Čakros turi savo membranas, apsaugančias jas nuo aplinkos įtakų ir astralinių būtybių puolimų. Per stipri emocija, ūmi baimė gali kurią nors membraną pažeisti, todėl žmogui sutrinka psichika. Membranas pažeidžia alkoholis, narkotikai ir iš dalies tabakas. Arbata ir kava, jei jomis piktnaudžiaujama, taip pat gali turėti silpną poveikį tam. Membranos pažeidimas gali virsti apsėdimu, nes tada prie čakros gali prisijungti esybė, pradedanti įsakinėti. Ta esybė veikia būdu, per kurį žmogus labiausiai pažeidžiamas, ypač per ambicijas. Apsėdimo bruožai: žmogiškųjų savybių praradimas, vedantis į grubų materialumą, žiaurumą, nesugebėjimą realiai matyti tikrovę, atsakomybės paradimas, agresija didybės manija.
Tabakas atbukina žmogaus gerąsias savybes. Jis užteršia astralinį kūną ir susilpnina vibracijas, per kurias realizuojasi aukštesnioji prigimtis. Tai tiesiog sukelia apgaulingą „nervų nuraminimo“ poveikį.
Čakrų membranas galima sudeginti pernelyg aktyviai savarankiškai užsiimant stipriomis praktikomis, kurias paprastai perteikia Mokytojai, arba paskutinį dešimtmetį mūsuose paplitusiais „violetinės ugnies“ liepimais. Viskas gerai, kai daroma saikingai, tačiau persistengus galima susilaukti gana subtilios apsėdimo formos – pseudomahatmos arba pseudomokytojo.
Pvz. Vyriškis dirbo su violetine ugnimi po 3 val. Per dieną. Galiausiai baigėsi tuo, jog pas jį atėjo „Kristus“ ir paskelbė šventuoju. Jis pats pradėjo rinkti kitų „šventųjų“ būrį, skirstyti žmones pagal jam pateiktą skalę, buvo pasiruošęs mesti darbą, kad pasišvęstu tik „tarnavimui žmonijai ir Kristui“. Jam buvo patarta liautis kviesti Violetinę liepsną, pasiimti Bibliją ir taip gryžti prie krikščionybės. Kaip bebūtu keista, jis po tam tikrų įvykių sugebėjo išgirsti. Pusmetis buvo ypač sunkus dvasine prasme, po to reikalai ėmė tvarkytis. Dabar jis meldžiasi, gyvena pagal Dievo įstatymus arba Visatos dėsnius, dirba darbą, kurį sugeba, suvokdamas, jog tuo darbu jis taip pat tarnauja žmonėms ir Dievui. Šeima neiširo. Jį supa bendraminčių ratas, nebeliko dogmatizmo ir išskirtinumo jausmo, dvasinė būsena susitvarkė.
Dauguma kinų ir kai kurios hinduistinės pakraipos mokyklos dirba su apatinėms trims čakroms skirtomis praktikomis ir technikomis. Kartu su puikia sveikata, gyvenimiška ir fizine jėga sužadinama aistra pyktis, godumas, ambicija ir t.t. Pasiekus ramybę, dažnai atsiranda tendencija tai meistriškai užspausti, užslėpti. Atitinkamoje aplinkoje tam išsilaisvinus, aplinka kenčia labiau nei paprastai. Kad to išvengtume praktikos turi būti siejamos su Dievu, su Dvasia.
Pagreitintai atveriant trečiąją akį (tai dabar ypač populiaru), galima sukelti patologinę aiškiaregystę, kai, nebekontroliuojant savo būsenų, prarandami orientyrai žemiškame gyvenime, nervinė energija išsenka ir prasideda demoniškos atakos, t.y. jau minėto apsėdimo apraiškos. Vieniems nuo to sutrinka psichika, kiti ima matyti vaizdinius, kurių patikrinti neįmanoma, bet prie kurių prisirišama. Dar kitiems tai patinka, nes į gyvenimą įsiveržusi nematoma jėga atveria naujus šansus savirealizacijai, kurios trūko, patenkina ambicijas ir puikybę.
Per daug stimuliuojant vieną čakrą, galima sukelti disbalansą kitose, o kartais net endokrininėje sistemoje, kraujyje, galiausiai tai pereina į audinius. Apie psichiką jau nekalbame...
Pvz., bandant drastiškai užspausti seksualinius norus, nemokant jų sublimuoti, galimos lytinės sistemos ligos, augliai.
Psichiatrų pacientu galima tapti be tikro Guru bandant kelti kundalini (tai ypač populiaru Vakaruose). Š tiesų tam reikalingas švarus astralinis (be emocijų, baimių, pavydo, norų ir pan.) ir mentalinis (tik geros mintys be vertinimų, teisimų ir pan.) kūnai, ryšys su Dievu bei savo žemiškojo Guru palaikymas. Pvz. Naudojant stiprias hinduistines praktikas suaktyvinama pagrindinių kanalų, meridianų ir čakrų veikla. Energijos plūstelėjimą Idos, Pingalos ir Sušumnos kanalais aukštyn, minėtasis vyriškis palaikė Kundalini pakilimu. Tai sukėlė „šventojo“ sindromą, su kuriuo kol kas atsisveikinti jam nepavyko.
Mažiau atsparūs visiems tiems dalykams emocionalūs žmonės, kurie nori ypač greitų rezultatų. Daug stiprių praktikų suteikia ramybės pojūtį, net euforiją, atveria vieno ar kito sugebėjimo fragmentą. Toje būsenoje esančiam žmogui atrodo, jog jis jau pasiekė, ko norėjo, gerokai greičiau nei kiti, o tai paprastai sužadina puikybę. Toks žmogus visada sakys, kad jos nebeturi, kaip ir pykčio, o, beje ir karma jau išvalyta. Blogi tampa nesuprantantys jo kilnių siekių artimieji ir puolama padėti kitiems, svetimiems. Čia ir slypi pirmasis triukas: artimuosius Dievulis ir skyrė skirtingus, kad mes galėtumėm juos priimti tokius, kokie jie yra. Keistumės patys ir, jei artimiesiems patiks tai, kokiais mes tapome, gal ims keistis ir jie. Jei ne – tai rodiklis, kad kažkas ne taip.
Taip mūsų herojus susikuria sau vaidmenį: vienam Dievas pasako, jog jis tik vienintelis išgelbės pasaulį, kitam kažkas apsireiškia, jog šis yra Šventojo įsikūnijimas su didele Misija. Greitai vieni ima burti grupę, kurioje užima lyderio – Guru- poziciją, kiti ima valyti karmas kitiems ir t.t.
Dažniausiai tai yra žmonės, kurie neturėjo profesijos arba ilgą laiką buvo praradę darbą, tiksliau, tie , kuriems trūko savirealizacijos. Stiprios praktikos ir didelis vidinis noras realizuotis pramušė jau minėtą vienos čakros arba kelių membranas ir taip „prisikabino“ esybė iš toli gražu ne aukščiausio lygmens, kuri per mūsų herojų taip pat gauna puikią savirealizaciją. Taigi kadangi mes esame trimatėje erdvėje, o astralinis pasaulis keturmatėje, vadinasi, to pasaulio gyventojai mato plačiau.
Astralinis pasaulis didžiulis, turintis daugybę lygmenų. Tokiais atvejais „prisikabina“ žemutinio australo būtybės. Jų pagalba galima burti, įgyti aiškiaregystės dovaną (ypač buitiniams dalykams), gydyti ir t.t. Žmonėms tingintiems ar nesugebantiems kurti savo gyvenimo, tų aiškiaregių ir burtininkų pranašystės tinka, nes jie gauna konkretų atsakymą, t.y. suformuluotą programą, kurią įvykdę ateina pasiimti naujos. Tad čia reikėtu pasakyti: panašus traukia panašų. Fizinis tiksliau mums matomas pasaulis įvairus, o tas kurio nematome plika akimi, dar įvairesnis, todėl kiekvienas renkasi savo bendravimo ratą pagal savo sąmonės lygmenį esamu periodu. Jei tokio būrėjo kliento sąmonė kiek prasiplėtė, pranašystės jam ims atrodyti lėkštos, ir jis išeis ieškoti kito rato.
Jei toks būrėjas, aiškiaregys arba gyduolis praris jauką visiškai, jis, kaip ir jo klientai, bus maistu jį informuojančiai esybei. Jei turės jėgų pamatyti į čakrą įsisiurbusį kabliuką ir jo atsikratyti, eis toliau. Žinoma, ten toliau išbandymų bus ne mažiau.
Labiau atsparūs žmonės yra tie, kurie sugeba analizuoti. Tai, ką skaito, girdi, jie nepriima vienareikšmiškai: tiria, masto, ieško to kas artima jiems. Retai kada jie priima vieną vienintelę kryptį. Dažniausiai išanalizavę jų visą kompleksą, susidėlioja sau tinkančią schemą, kuri netraktuojama kaip statiška ir nekintama, nes jie suvokia, jog gyvenimas yra etapų grandinė. Svarbu, kad tie etapai vestu aukštyn į kalną, o ne žemyn nuo jo. Tokie žmonės lengviau įžvelgia grėsmes ir greičiau pasveiksta nuo prisijungimų, jei tokie įvyksta.
Savo ieškojimuose ir gyvenime autorei teko susipažinti su skirtingų pakraipų ezoterinėmis kryptimis, matyti įvairiausių protu nesuvokiamų reiškinių ir juose dalyvauti, susipažinti su daugybę tos srities įvairiaspalvių fenomenų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tad viską sudėliojus, leiskite pateikti keletą atsargumo priemonių, kurias norėtųsi tuo klausimu akcentuoti:
1. Ypatingai atsargiai rinkitės skaitom1 literatūrą, ypač užrašytą perdavėjų mokėkite skaityti tarp eilučių, ugdykite savyje sugebėjimą analizuoti, nes dabar spausdinama viskas.
2. Nepasikliaukite tais, kurie žada greitai atverti čakras, išvalyti karmą, pakelti sąmonės žvaigždę, duoti įšventinimą, ir tais, kurie sakosi esą Dievo siųstieji Žemės gelbėtojai ar pan.
3. Nekartokite magiškų formulių, kurių jūs nežinote, kad neiššauktumėte jėgų kurių nepažystate.
4. Nepraktikuokite technikų, kurių Jūs nežinote, kurių trukmė ir pati metodika nėra iki galo aiški. Stebėkite, kaip praktika veikia kūną, psichiką, protą. Motyvuotai pagriskite savo praktiką ir stebėkite kaip ji dera su Visatos dėsniais.
5. Dvasinius siekius integruokite į savo materialiąją pusę: neniekinkite vienos ir neaukštinkite kitos, o pasistenkite išlaikyti harmoniją.
6. Žinokite, jog kuo aukštesnį lygį pasiekiate, tuo didesnę atsakomybę už savo mintis, žodžius ir veiksmus prisiimate.
7. Praktikas atlikite sąmoningai ir žinokite, jog pagal Dieviškus principus niekas niekada negali kištis į kito žmogaus pasirinkimą.
8. Jei įtarėte, jog užkibote kažkokiai esybei ant kabliuko, kreipkitės ne į ekstrasensą ar būrėją, o į stiprų ir patikimą dvasininką.
Po viso to skaitytojui gali visai pagristai iškilti klausimas: Kaip išvystyti čakras, jei tiek grėsmių. Pastabus skaitytojas atsakymą jau įžvelgė tarp eilučių, tačiau pabandykime apibendrinti: pirmiausia ir svarbiausia – išmokite sąžiningai ir nuoširdžiai melstis, kad sustiprintumėte ryšį su jūsų aukštesniuoju Aš ir Aukščiausiuoju principu – Dievu. Tai padės natūraliai išvengti grėsmių ir neužkibti ant pačių gražiausių astralinių kabliukų.
Antra, nenorėkite staigių rezultatų. Tai, kas yra patikima, tvirta ir stabilu, per akimirką nesukuriama. Tam reikalingas tikslo suvokimas ( kam to reikia?), kantrybė, valia, ištvermė, didžiulė atsakomybė už savo mintis, žodžius ir darbus bei sugebėjimas būti stebėtoju sau pačiam ir aplinkai.
Iš pradžių mes turime išmokti atsakyti už save, savo darbus ir poelgius, sudėlioti save ir savo gyvenimą, o tik tada kišti pirštus prie kitų problemų.
Ezoterika nėra energetiniai žaidimai su paveikslėlių matymu ekrane. R.Steinerio teigimu, užsiimti ezoterika – tai apgalvoti dieviškas mintis. Tad ji susijusi su sąmonės plėtimu, kuris neišvengiamai susijęs su mūsų sugebėjimu mylėti.
Suaktyvinti čakras arba tiesiog dirbti su jomis, galima apgalvojant ir suvokiant savo pačių gyvenimo atitinkamus įvykius, sudėliojant nepatinkamas situacijas realybėje į patinkančias (tam reikia keistis pačiam). Padėti tam gali maldos, muzika, garsai, mantros, spalvos, mineralai, augalai, meditacijos ir t.t. Tik nepersistenkite, nes ir puikiausią patiekalą galima persūdyti.