Gyvenimo prasmė ir paskirtis

Moderatorius: Prižiūrėtojai

Gyvenimo prasmė ir paskirtis

Standartinė Laimis Sek 2006 08 06, 0:22

:moon:

Labai mažai žmogus mąsto apie savo paskirtį ir gyvenimo prasmę. Apie tai dažniausiai susimąstome, kai atsitinka kažkas labai blogo, vargai prispaudžia, meilė palieka, netenkam kažko arba liga... tada gulim ir mąstom: kokia gyvenimo prasmė. Kai sekasi ir džiaugsmingi lakstome, tai nė motais galvoti apie gyvenimo prasmę. Daugeliui žmonių, tai reikia skubėt gyventi, dirbti, neatsilikti nuo kitų, o mąstymas apie gyvenimą, tai tik filosofų ir poetų darbas. Rimti žmonės tuo neužsiima. :)

Man rodžias reikia keisti tradicijas. Mąstyti apie gyvenimą su šviesiom mintim. Tada gal lengviau prisikasti bus prie žmogaus esmės... :)
Statyba iš šiaudų briketų (kytkų):
http://blogas.lt/siaudunamai
Laimis
Taryba
 
Pranešimai: 318
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:23

Standartinė edgunas Šeš 2006 09 16, 18:30

paskirtis - mokytis.
prasme - ismokti.
esme -(pagal Anastasija) kurti.
edgunas
 
Pranešimai: 14
Užsiregistravo: Ket 2006 09 07, 21:53
Miestas: ignalina

Standartinė Basta Sek 2006 09 17, 12:41

Kurti džiaugsmą.
Kodėl kai džiaugiamės nemąstome apie gyvenimo prasmę?
Gal tai ir yra ta ieškoma prasmė?
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė edgunas Sek 2006 09 17, 18:15

Džiaugsmo kita pusė - liūdesys.
Jie visada kartu.
Tai neatskiriama.
Džiaugsmas (liūdesys) tik santykis su kūryba.
edgunas
 
Pranešimai: 14
Užsiregistravo: Ket 2006 09 07, 21:53
Miestas: ignalina

Standartinė Basta Sek 2006 09 17, 19:59

Tada gėrio antra pusė - blogis?

Anastasija sako:
Prasmė - su Dievu bendrai kurti ir džiaugtis kuriant ir kūrybos vaisius regint.

O gal aš kažką praleidau? Apie liūdesį paminėta niekur neradau... :roll:

ir apie gėrio ir blogio ciklą taip parašyta - aš jus pernešiu per tamsiųjų jėgų laiko tarpą...daugiau nebebus pasikartojančių kataklizmų...

liūdesys, suprantu, gali įeiti į kūrybą - nuvysta gėlytė ir t.t.
Jis kyla darant klaidas...
Ar daryt klaidas mūsų gyvenimo prasmė?
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė edgunas Pir 2006 09 18, 20:09

Anastasijos "džiaugsmas" ir mūsų "džiaugsmas" du skirtingi dalykai.
Kurti reikia mokintis.
Prasmė- mokytis iš klaidų, jas taisyti.
Kas del pernešimo per tamsiųjų jėgų laiko tarpą:
Kristus irgi mirdamas ant kryžiaus atpirko žmonių nuodėmes. Praėjo 2000 metų, ar sumažėjos smurto, karų, neteisybės.
Žmogui būdinga klysti.
Ir dar kurti reikia mokytis.
edgunas
 
Pranešimai: 14
Užsiregistravo: Ket 2006 09 07, 21:53
Miestas: ignalina

Standartinė Basta Ant 2006 09 19, 20:51

Mhm, greičiausiai...
Dėl Kristaus viso pasaulio nuodėmių atpirkimo tai nežinau...
O dėl džiaugsmo ir skausmo - taip, jie eina kartu... Tačiau tame ir žmogaus gyvenimas - visuomet rinktis tarp tųdviejų.

Manau, kad, smulkiau imant, moters ir vyro paskirtis irgi būtų kitokia:
Vyro - kurti,
Moters - įkvėpti vyrą kūryboje, pasirūpinti mielom smulkmenom...

Ir dar bendražmogiška prasmė - mylėti...

(Man šitokios sampratos priimtinos.)


Bet mes vėl leidžiamės į apibrėžimus.
Geriau pamąstykime, kaip galėtume įprasminti savo gyvenimą, kokiais veiksmais, žodžiais, mintimis... :)
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė edgunas Tre 2006 09 20, 18:22

Vyras kuria matomą pasaulį.
Moteris-nematomą.
Kitaip- vyras paverčia nematomą pasaulį matomu.

Ką reiškia mylėti? Kas yra meilė? Čia jau kita tema verta dėmesio.

Dėl gyvenimo įprasminimo.
Argi išsiaiškinimas, kokie veiksmai (darbai,mintys ir t. t.) verti viso gyvenimo, nevertas prasmingo gyvenimo?
edgunas
 
Pranešimai: 14
Užsiregistravo: Ket 2006 09 07, 21:53
Miestas: ignalina

Standartinė Vilūnė Šeš 2006 10 14, 20:30

manau, kad pats gyvenimas yra pati gražiausia prasmė, apie ką verta pagalvoti. O džiaugsmas ir liūdesys Dievo mums duoti spalvoti pieštukai nupiešti mūsų gyvenimo paveikslui . Kuo jis spalvingesnis tuo gražesnis, va kaip man , baisiai patinka spalvotos knygelės , o ne vien juodos raidytės baltame lape .
labai daug besišypsančių saulučių
Vilūnė
 
Pranešimai: 19
Užsiregistravo: Ant 2006 10 10, 10:59
Miestas: balto gandro lizdas

Standartinė Donatas Sek 2006 10 15, 23:17

edgunas rašė:Vyras kuria matomą pasaulį.
Moteris-nematomą.
Kitaip- vyras paverčia nematomą pasaulį matomu.


Mano nuomone, yra atvirkščiai:
Vyras kuria idėją, moteris - kūną.
Vaikas: Tėvas kuria dvasią, Mama - kūną.

Ir, manau, mokintis - tai tik pastarųjų tūkstantmečių "mada", kai žmogus užmiršo, ką mokėjo tik gimęs. Ir savaime kyla klausimas: kas tada, kai išmoksi?..

Tad prasme ne mokymesi, mano nuomone. Prasmė kūryboje. Niekam nelinksma sukurti ką nors liudna. Net apie nelinksmus dalykus norisi sukurti ką nors linksma, kad pakeltum nuotaiką visiem.

Dievas yra įsikūnijęs kūrybos troškimas. Ir jo kūrinys žmogus tokia pačią esmę turi - kūrybą:
poezija, dailė, kulinarija, situacijos, sodininkystė, architektura, mezgimas, siuvimas, naujos planetos, muzika, šventės, šypsena, anekdotas... ir t.t. Va kiek kūrybos žmogui :D

Prasmė nėra vienas taškas. Prasmė yra nuolatinis veiksmas. Tokia yra kūryba. Ji begalinė. :)

Tokia prasme žmogaus buties man padėjo suvokti Anstasija. Tačiau kol nesusidūriau su ja :wink: , ieškojau prasmės kaip taško. Padaryti kažką. Tai buvo mano klaida. :)
Paveikslėlis
Donatas
 
Pranešimai: 24
Užsiregistravo: Sek 2006 06 25, 16:51
Miestas: Dar vis Klaipėda

Standartinė ** Pir 2006 10 16, 12:43

edgunas rašo:
Vyras kuria matomą pasaulį.
Moteris-nematomą.
Kitaip- vyras paverčia nematomą pasaulį matomu.


Donatas rašo:
Mano nuomone, yra atvirkščiai:
Vyras kuria idėją, moteris - kūną.
Vaikas: Tėvas kuria dvasią, Mama - kūną.


Iš daugybės gabaliukų susidėliojau tokį vaizdą. Tikslių šaltinių net negaliu nurodyt :) A.Zalatorienė, atrodo, irgi yra aprašius šį dalyką.
Moteriai kyla mintis, vizija, kad maždaug taip galėtų būt. Tada ji tą vaizdinį, idėją perduoda vyrui, be detalių, smulkiai neapsvarsčiusi kaip tai įgyvendinti, o vyras šiam vaizdui suteikia formą. Jį įgyvendina.

Va pirmas pavyzdys, kuris ateina į galvą..
Jeigu pasiguodi dėl ko nors vyrui, tai dažniausiai pirma reakcija būna - tai ką čia dabar daryt. :) Kaip pakeist. Nieko nesakau, gal būna ir išimčių, bet tipiška reakcija tai maždaug tokia.

Turi labai didelis supratimas ir bendradarbiavimas tarp dviejų žmonių būt, vyrui labai reikia mokėt klausytis ir išgirsti, ką jo moteris sako. Nes dažnai tos moterys būna labai nekonkrečios :) ar kalba miglotai :). Tuo tarpu moterys idealioje situacijoje tą vaizdinį turėtų mokėti perduoti ne žodžiais, taip, kad vyrui atrodytų, jis jaustų, kad tai jis (ir jis) sugalvojo..


Kiekvienas Jūsų, mano nuomone, savaip teisus, ir kalba truputį apie skirtingą dalyką, nors atrodo lyg ir apie tą patį.


Bet ar tai yra gyvenimo prasmė ir paskirtis (žinoti savo vaidmenį kaip moteriai ar vyrui :))? Visa tai mes turėtume daryti intuityviai, o jei kur nors nukryptume, tai gerai būtų, kad atsirastų reikiamu metu koks išmintingas žmogus ir pasakytų: "Tu savo vyro taip nespausk", pamokytų mama savo dukrą savo pavyzdžiu, kad moteris turi būti švelni. O tėvas, senelis sūnų, kad gerai yra klausytis savo žmonos..


Taip, sutinku, vaiko kūrime moteris yra atsakinga už kūno sukūrimą, o tėvas labai svarbus dvasios sukūrime. Aišku, abu irgi svarbūs tiek vienam, tiek kitam veiksme. Bet maždaug taip.
O kodėl taip yra? Tiek moteris, tiek vyras visose srityse nėra grynai atsakingi tik už tą. Būtų gal paprasčiau :) - moteris visada atsakinga už kūną ir įgyvendinimą, o vyras už idėjas ir dvasią, bet kažkodėl labai gudriai sugalvota, kad šie dalykai susipynę :)

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Buvimas moterimi ir vyru tai tik įrankiai kurti prasmę :) ? :)




Šiek tiek su tuo, ką rašiau susijusi, iliustruojanti ir įkvepianti :D istorija iš "Žaliosios Lietuvos". Numerio, gaila, neturiu pasižymėjus..
NEĮPRASTAS KROSAS

Aleksandras Jaunciems

Vieną gražią dienelę Antanas Prapuolenis nusprendė palengvinti žmonos Adelės namų ruošos darbus. Adelė laksto nuo dujinės viryklės prie skalbimo mašinos, nuo skalbimo mašinos prie šviestuvo, nuo šviestuvo prie palangės, iš ten – po lova! Jisai jai iš paskos! Skaitinėja šviežius laikraščius, žurnalus, kriminalines naujienas, anekdotus, komentuoja laidas, rodomas per televiziją, pasakoja, kas vyksta kieme, koks laukiamas oras ir kaip gyvena piemenys aukštikalnių sąlygomis...
Na, moteriškę tas persekiojimas labai įsiutino ir ji padidino tempą – tik kulnys žybčioja, o jis neatsilieka nė per pėdą – taip ir lekia iš paskos, kaip šuo iškišęs liežuvį... Pagaliau Adelė neišlaikė:
Iš tavęs, - sako, - puikus sporto komentatorius išeitų! Toks talentas pražūna! Ai-jai-jai!
Tu rimtai taip galvoji? - kalba jis, vos atgaudamas kvapą. - Labai ačiū! Aš ir pats tai jaučiu! Reikia pabandyti! Štai laikraštyje kvietimas į konkursą!
Nušluostyk nosį tiems jaunikliams krepšinio komentatoriams! Tu juk patyręs!
Ir Antanas netikėtai tampa Lietuvos krepšinio komentatorių nugalėtoju, ima komentuoti Europos krepšinio čempionato kovas iš Belgrado. Antanas, keisdamas darbus kaip pirštines, pagaliau atrado savo stichiją ir dabar visiems gali parodyti, ko jis yra vertas! O Adelė laikinai prarado vyrą. Ir dieną, ir naktį jis stadione! Ką daryti?! Iškilusią dilemą Adelė išsprendė būdama arčiau vyro, tai reiškia, pati pradėjo užsiiminėti sportu! Po fizinių ir psichologinių krūvių, patirtų namuose, bėgimo takelis Adelei atrodė kaip tikras išsigelbėjimas! Ir ji pradėjo distanciją tokiu aukštu tempu, kad... vyrelis iš paskutiniųjų bėga šalia jos ir komentuoja! Penktame distancijos kilometre sutrinka jam širdies ritmas.
Kas per velniava?! - dejuoja. - Turbūt dėl šito prakeikto mikrofono negaliu žmonos pasivyti!
Gerai! - sako Adelė. - Duok šen mikrofoną, o pats bėk viduriniu takeliu...
Taigi apsikeičia jie vietomis. Jis bėga, o jinai komentuoja! Vidury distancijos vyras vos kojas bepavelka. Jinai jam „sėdasi ant uodegos“! Juk už svetimos nugaros bėgikui bėgti žymiai lengviau. Retkarčiais Adelė stumteli savo vyrą į priekį, paveikdama namuose patikrintomis replikomis. Distancijos pabaigoje stumia kaip Sizifas akmenį, kol pagaliau Antanas krūtine perplėšia finišo juostą. Aukso medalis!
Ir šitą aukso medalį, aidint šalies himnui, Antanas Prapuolenis pakabino ant žmonos krūtinės dėkingumo vardan!
Tu žinai, - sako Adėlė, - iš tavęs gali išeiti ir Europos, o gal net ir pasaulio čempionas!
Taip, taip! - sutiko Antanas, beveik uždusęs, - Aš ir pats tai jaučiu!
Ir nuo to įgavęs antrą kvėpavimą, o gal ir antrą pagreitį – nušvilpė kaip vėjas toliau, neatsigręždamas. O visi apdovanojimai – medaliai, diplomai, prizai, pinigai – ant Adelės krūtinės! Pagarbos ir karštos meilės įrodymas!
Juk meilė – tai, kada aš ir tu bėgame viena kryptimi! Taip paaiškino Antanas ir pirmą kartą gyvenime Adelei pabučiavo ranką.
Tu žinai, - sako vėl Adelė, - o juk iš tavęs gali išeiti geras vyras ir tikriausiai, tėvas!
Štai būtent! - atsako Antanas, - Dėkui, brangioji! Aš ir pats tai jaučiu!
Tada pabandyk, - kikena Adelė, - pabandyk, pasaulio čempione!

Ir jūs žinote, pabandė! Vyras vėl surado žmoną, o žmona – vyrą! O juk galėjo jie išsiskirti dar tada, kai iširo jų krosas su skalbimu, dujine virykle... Bet Adelė - gudri kaip gyvatė! Kur vyras – ten ir jinai! Svarbiausia – bėgti viena kryptimi ir auklėti savo pavyzdžiu, tai yra alsuoti jam į nugarą, o reikalingu momentu – išleisti į finišo tiesiąją! Juk vyrai – beveik kaip dideli vaikai. O prie kiekvieno vaiko – savas priėjimas. Ir pas Adelę jų jau septyni!
Paskutinį kartą redagavo ** Pir 2007 01 15, 22:46. Iš viso redaguota 1 kartą.
**
Taryba
 
Pranešimai: 355
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:34

Standartinė edgunas Pir 2006 10 16, 19:26

Donatas rašo:
"Mano nuomone, yra atvirkščiai:
Vyras kuria idėją, moteris - kūną.
Vaikas: Tėvas kuria dvasią, Mama - kūną"

Jis visiškai teisus.
Nes pasaulis (kaip ir žmogus) daugiasluoksnis.
Kitame sluoksnyje poliai keičiasi: kas buvo pliusas tampa minusu. Ir atvirkčiai.

Ir dar rašo:
"Ir, manau, mokintis - tai tik pastarųjų tūkstantmečių "mada", kai žmogus užmiršo, ką mokėjo tik gimęs. Ir savaime kyla klausimas: kas tada, kai išmoksi?.. "

Sunkiai įsivaizduoju, kaip būtų galima "išmokti" kai mokymosi objektas nuolatos keičiasi. Visatoje viskas juda-kinta.

Gal tas "Judėjimas" ir yra kūryba?
Gal tai Dieviškoji kūryba?
edgunas
 
Pranešimai: 14
Užsiregistravo: Ket 2006 09 07, 21:53
Miestas: ignalina

Standartinė Basta Ant 2006 10 17, 22:39

Gal...
Gal Donatas turėjo omeny išmokti tai...t.y. atgauti prarastus sugebėjimus...
Aš taip suprantu.
O pažinti visada yra ką.
Na ir dar Visatos dėsniai...jie visuomet yra, jie nekinta, tik jų daug...vienas pasireiškia tada, antras pamirštas atgyja kitada... Man atrodo...
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė Donatas Tre 2006 10 18, 10:08

Taip, tai ir turejau omenyje. Anastasija pasakoja, kad net gimes zmogus turi visa pazinima Visos Visatos, arba gali lengvai ji gauti. Vienintelis ismokimas ir yra prisiminti, kaip tai daroma.

Be to, net chaotiskam judejimui galima isvesti matematine formule. Netvarka tam tikru masteliu paziurejus pasirodo esanti tvarka. Juolab Visata juda ritmais, juos galima pajusti, prisiminti. Ir tik Dievas ir Zmogus, mano nuomone, pajegus tuos ritmus keisti.

...taciau
Sededamas prie kompiuterio, gyvenimo prasmes nerasi... Daugybe zmoniu istisas dienas praleidzia prie jo...
Ziuredamas TV prasmes gyvenimo taip pat nerasi... O kur dauguma ilsisi?..
Vairuodamas neprivaziuosi prasmes... Automobiliu daugeja...
Tvarkantis kambarius yra tikimybes kazka apmastyti, kaip ir ruosiant maista... :)
Paauglysteje daznai apie gyvenimo prasme susimasto dauguma zmoniu. Taciau nera priprate iki galo pasitiketi savo isvadomis, ypac kai niekas negali patvirtinti to. Ir masto, kol suaugusieji neikisa i beprasmybes pasauli: gerai baik mokslus, istok i gera universiteta, susirask gera darba, parnesk kuo daugiau pinigu ir t.t.. Tik palyginus nedaug zmoniu susivokia, kad tai beprasmiska. Nors visu sirdys troksta kazko daugiau.
Paveikslėlis
Donatas
 
Pranešimai: 24
Užsiregistravo: Sek 2006 06 25, 16:51
Miestas: Dar vis Klaipėda

Standartinė Neringa Tre 2006 10 18, 14:55

Miglotai prisimenu savo vaikystės ir ankstyvos paauglystės troškimą išgelbėti pasaulį. Nelabai suvokiau nuo ko ir kaip, svarbu išgelbėti. Kažkas man tada pasakė kad tai nesąmonė. Troškimas nugeso. O dabar aš vėl tame kelyje. Sukurti gražų pasaulį savyje ir aplink.
Neringa
Taryba
 
Pranešimai: 95
Užsiregistravo: Pir 2006 06 19, 13:52
Miestas: Vilnius

Kitas

Grįžti į Žmogus

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias